Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento laikinojo vadovo Ramūno Bikulčiaus, elektros kainą kovą lėmė atšilę orai, dėl to visame regione mažėjęs elektros vartojimas, stabiliai aukšta hidroelektrinių ir vėjo jėgainių generacija, taip pat 10 kartų daugiau nei vasarį didesnė saulės elektrinių gamyba.
„Kovo 11 dieną, pirmą kartą nuo Ignalinos AE uždarymo, Lietuvos elektrinių paros gamyba buvo didesnė nei paros suvartojimas. Įprastai didžiąją dalį elektros poreikio Lietuva užsitikrindavo importuodama, tačiau pastaraisiais metais auganti atsinaujinančių energijos išteklių integracija leidžia vis daugiau pasigaminti patiems“, – pranešime teigė R.Bikulčius.
Jo teigimu, atsinaujinančių išteklių elektrinės užtikrino apie 59 proc. Lietuvos elektros suvartojimo.
R.Bikulčiaus teigimu, Suomijai visą mėnesį remontavus trečiąjį Olkiluoto atominės jėgainės reaktorių bei prasidėjus dviejų „Fosmark“ reaktorių remontui Švedijoje, praėjusį mėnesį regione mažėjo elektros pasiūla.
Pasak „Litgrid“, Latvijoje ir Estijoje elektros kaina kovą buvo tokia pati kaip Lietuvoje. Tuo metu Skandinavijos šiaurinėse prekybos zonose elektros kaina augo daugiau nei ketvirtadaliu iki 50 eurų už (MWh)
Didžiausia elektros kaina praėjusį mėnesį fiksuota Lenkijoje – 75 eurai, Vokietijoje elektros kaina išaugo 6 proc. iki 65 eurų už MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje kovą preliminariai siekė 1030 GWh (gigavatvalandžių) – 6 proc. mažiau nei vasarį.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje augo 9 proc. iki 612 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 59 proc. šalies suvartojimo.
Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su vasariu, kovą išliko panaši ir siekė 300 GWh, saulės elektrinių augo 10 kartų iki 93 GWh. Tuo metu šiluminių elektrinių gamyba kova mažėjo 36 proc. iki 62 GWh, hidroelektrinių – 4 proc. iki 93 GWh.
Kitų elektrinių generacija kovą liko panaši kaip ir vasarį – apie 60 GWh.
Vėjo elektrinių gamyba kovą sudarė 49 proc. visos vietos gamybos, saulės elektrinių ir hidroelektrinių – po 15 proc., kitų elektrinių – 11 proc., šiluminių elektrinių – 10 proc.
Bendras importo srautas sudarė 53 proc. šalies suvartojimo. Importas kovą į Lietuvą siekė 660 GWh – 5 proc. mažiau nei vasarį. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 60 proc., iš Latvijos – 22 proc., iš Lenkijos importuota apie 18 proc. Eksportas kovą mažėjo 27 proc. iki 113 GWh.
Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 72 proc., į Latviją – 25 proc. – į Lenkiją, likę 4 proc. – į Švediją.
