Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, pernai gamyba buvo didžiausia nuo 2010 metų, pagaminta 48 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros.
„Bendrai pernai Lietuvoje elektros pagaminta daugiausiai nuo 2010-ųjų – pirmųjų metų po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Vertinant, kiek suvartojamos elektros Lietuva pasigamina pati, pernai vietos gamybos dalis nuo bendro suvartojimo siekė 48 proc. – tai taip pat didžiausias rodiklis nuo 2010 metų. Užpernai gamyba užtikrino 35 proc. bendro suvartojimo“, – pranešime sako D. Matelionis.
Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 3,972 TWh elektros – ji sudarė 70 proc. visos šalies gamybos, 2022 metais šis rodiklis siekė 60 procentų.
D. Matelionis sako, kad gamyba vėjo ir saulės elektrinėse smarkiai didėjo dėl prijungtų elektrinių skaičiaus.
„Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui, tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos“, – sako D. Matelionis.
Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo 66,8 proc. (iki 2,524 TWh), saulės – 2,3 karto (iki 0,633 TWh), o hidroelektrinių – 29 proc. (iki 0,589 TWh). Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis per metus augo 12,9 proc. (iki 1,311 TWh).
Pernai Lietuvoje suvartota 11,056 TWh elektros – 1,2 proc. mažiau (11,192 TWh).
„Metiniai duomenys rodo, kad elektros vartojimas šiek tiek augo pramonės sektoriuje, o labiausiai mažėjo gyventojų ir paslaugų srityse. Vartojimo mažėjimą gyventojų ir paslaugų sektoriuose lemia didėjantis gaminančių vartotojų skaičius – saulės elektrines įsirengę vartotojai dalį energijos suvartoja vietoje ir jos neperduoda į skirstymo ir perdavimo tinklus“, – sako D. Matelionis.
Pramonės sektoriuje elektros vartojimas didėjo 1,3 proc. – iki 4,053 TWh, žemės ūkyje liko stabilus – 0,248 TWh, transporte – mažėjo 5,9 proc. iki 0,091 TWh, paslaugų – 3,7 proc. iki 3,427 TWh.
Gyventojai per metus elektros sunaudojo 4,6 proc. mažiau – 3,138 TWh.
2023 metais į Lietuvą importuota 9,794 TWh elektros – 12,7 proc. mažiau, eksportuota – 2,865 TWh, arba 8 proc. daugiau nei 2022 metais.
Importas iš Estijos augo 39,3 proc. (0,331 TWh), iš Švedijos – mažėjo 1,2 proc. (4,967 TWh), iš Lenkijos – augo 5,1 proc. (1,161 TWh), iš Latvijos – mažėjo 19,3 proc. (3,29 TWh).
Didžiausią elektros eksporto dalį sudarė eksportas į Lenkiją – 1,694 TWh, arba 10,5 proc. mažiau. Labiausiai augo eksportas į Latviją – 192,3 proc. iki 0,37 TWh.
