„Neatsakingas valdžios optimizmas planuojant viešuosius finansus nekeltų problemų, jei nesurinkus pajamų automatiškai mažėtų ir valdžios išlaidos. Tačiau taip nėra. Jeigu šiandien prireiktų mažinti biudžeto išlaidas, tai būtų sudėtingas ir neprognozuojamas procesas. Valdžia nėra iš anksto nustačiusi, kokios biudžeto išlaidos yra prioritetinės, o kokios – mažiau svarbios. Deja, tokiu atveju politikai gali eilinį kartą eiti lengviausiu keliu – didinti mokesčius arba šalies skolą. Ir viena, ir kita per kišenę kirstų žmonėms“, – sako LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
Prognozės skiriasi
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2015 metais realus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,4 proc. Tačiau kitų organizacijų prognozės mažiau optimistiškos: Tarptautinio valiutos fondo – 3,3 proc., Europos Komisijos – 3,1 proc., LLRI Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavusių rinkos dalyvių vertinimu – 2,8 proc.
„Neatsakingas valdžios optimizmas planuojant viešuosius finansus nekeltų problemų, jei nesurinkus pajamų automatiškai mažėtų ir valdžios išlaidos. Tačiau taip nėra“, – K. leontjeva.
Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, per pastarąjį pusmetį padvigubėjo tikimybė, kad artimiausiu metu smuks euro zonos ekonomika – tikimybė išaugo nuo 20 iki 40 proc.
Optimistinį biudžetą reiktų keisti realistiniu
„Politikai nuolat kartoja, kaip sunku prognozuoti geopolitinę situaciją, euro zonos būklę. Pavyzdžiui, kas tikėjosi, kad prie Rusijos sienos vėl stovės mūsų vežėjai? Kadangi prognozuoti taip sunku, reikėtų tai daryti bent jau realistiškai, o ne optimistiškai, kaip tai padaryta biudžeto projekte“, – teigia LLRI ekspertė.
Biudžeto projekto pajamų planą kaip pernelyg optimistinį įvertino ir Valstybės kontrolė. Pavyzdžiui, planuojama, kad kitąmet pajamos iš pelno mokesčio augs 8,3 proc., lyginant su šių metų pajamomis, gyventojų pajamų mokesčio – 7,6 proc, pridėtinės vertės mokesčio – 6,7 proc., akcizų – 4,9 proc.
Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES lėšų) didinamos 1,2 mlrd. Lt, išlaidos – 1,4 mlrd. Lt.
Siekiant išvengti mokesčių ir skolos didinimo, LLRI siūlo atsargiau planuoti biudžeto pajamas. Tuomet atitinkamai reikėtų sumažinti ir būsimas išlaidas.
„Pasiruošti galimam išlaidų mažinimui padėtų „sąlyginio biudžeto” principo įvedimas. Tai reiškia, kad tvirtinant biudžetą, atskiroms programoms turėtų būti suteikti prioritetai, pavyzdžiui, „labai svarbu”, „svarbu”, „mažiau svarbu”. Jeigu nutiktų taip, kad nebūtų surinktos planuotos pajamos, išlaidų mažinimas prasidėtų automatiškai, karpant mažiausiai svarbių biudžeto programų išlaidas”, – siūlo K. Leontjeva.
Pasiruošti galimam išlaidų mažinimui padėtų „sąlyginio biudžeto” principo įvedimas. Tvirtinant biudžetą, atskiroms programoms turėtų būti suteikti prioritetai, pavyzdžiui, „labai svarbu”, „svarbu”, „mažiau svarbu”.
2015 metų biudžeto projektą Seimas antrą kartą planuoja svarstyti gruodžio 2 d.
Šešėly išliks 24% BVP, tačiau vidutinė alga augs iki 2002 Lt
LLRI atlikto „Lietuvos ekonomikos tyrimą“ ir paskelbė jo išvadas. Be minėtųjų tekste, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės skiriasi, o Finansų ministerijos parengtas biudžetas yra optimistiškas,ne realistiškas, jam netaikomas „sąlyginio biudžeto“ principas, pastebimi ir kiti faktoriai.
Rinkos dalyvių nuomone, didžiausias rizikos šaltinis Lietuvos verslui – geopolitinė situacija dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto (93 proc.). Prastėjančią ekonominę padėtį Europoje kaip didžiausią ar vidutinio dydžio riziką įvardino 83 proc. respondentų.
Tyrimo išvadose yra ir geresnių prognozių – prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ augs ir 2015-aisiais sieks 2002 litus (580 eurų). Pagrindinė augimo priežastis – bendras šalies ekonomikos augimas. Nedarbo lygis Lietuvoje ir toliau nuosekliai mažės, tačiau vis dar bus du kartus didesnis nei prieš krizę. 2015 metams 10,1 proc. nedarbas (2014 jis 10,7).
2015 metais ketvirtadalis (24 proc.) šalies bendrojo vidaus produkto vis dar bus šešėlyje.
33 proc. rinkos dalyvių mano, bedarbiai negali rasti darbo dėl vis dar prastos šalies ekonominės situacijos, 23 proc. rinkos dalyvių teigia, kad susirasti darbą gyventojams trukdo per aukšta minimali mėnesinė alga ir griežtas darbo santykių reguliavimas.
Ekspertų nuomone, 2015 metais kainų augimas sieks 2,6 proc.
Eksporto augimas 2014 metais sieks dvigubai mažiau (4 proc.) nei buvo prognozuota metų pradžioje (8 proc.).
2015 metais ketvirtadalis (24 proc.) šalies bendrojo vidaus produkto vis dar bus šešėlyje.
