„Moksle, ypač infrastruktūros klausimais, pirmiausia atsiremiama į pinigines lėšas. Vis dėlto nesame visiški prasčiokai ar atsilikėliai, palyginti su kitomis mūsų regiono valstybėmis. Tačiau norėdami prilygti, pavyzdžiui, Estijai, turėtume gerokai pasistiebti. Vien pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą estai mus lenkia beveik du kartus. Apmaudu, kad Lietuvoje į mokslinius tyrimus ypač mažai investuoja pramonė ir verslas“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė V.Razumas.
LMA vairą 2009 metais perėmęs dabartinis jos prezidentas akademikas V.Razumas atkreipia dėmesį, kad Lietuvai ėmus aktyviau naudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas mokslo padėtis pastebimai gerėja.
„Mokslininkas niekada nepasakys, kad jam pakanka pinigų. Ir istorikui, ir biochemikui, ir bet kurios kitos srities atstovui visada jų trūks. Su tuo reikia susitaikyti. Istorikui visuomet reikės naujų archyvų, chemikui – naujausių technologijų ir įvairiausių medžiagų. Tačiau esame labai arti ES vidurkio pagal mokslui skiriamą lėšų dalį. Verčiau derėtų skųstis nepakankamu verslo dėmesiu. Galbūt tai ir viešojo sektoriaus problema, kad nesukuriamos sąlygos, atitinkamai neskatinamas investuotojų atėjimas į mokslinius tyrimus“, – kalbėjo LMA vadovas.
Kaip didelę grėsmę šalies mokslo ateičiai akademikas įvardijo didžiulį emigracijos mastą. „Didelė dalis jaunimo išvyksta iš Lietuvos. Bakalauro studijos būna tik pakopa baigti magistrantūrą ar daktaro disertaciją užsienyje. Nėra blogai, kad žmogus išvažiavęs pasisems patirties, susipažins su kita kultūra. Tačiau opiausias klausimas lieka, ką daryti, kad jauni žmonės sugrįžtų“, – interviu sakė V.Razumas.
