Šioje veiklos srityje „Brexitas“ nepaskatino nutekėjimo į tokius konkuruojančius miestus kaip Paryžius ir Frankfurtas, o Londone sudaromų sandorių skaičius net gerokai padidėjo, rašo agentūra „Bloomberg“.
Anglijos banko duomenimis, prekybos Kinijos juaniu, Indijos rupija ir Rusijos rubliu apyvarta Londone nuo 2016 metų smarkiai padidėjo, kaip ir į Londono biržų sąrašus įtraukiamų besivystančios rinkos šalių skolinių įsipareigojimų apimtys.
„Po „Brexito“ įvyko tam tikras poslinkis į Europos sostines, tačiau jis nebuvo toks dramatiškas, kaip buvo baimintasi 2016 metais“, – pažymėjo valiutos bendrovės „Monex Europe“ vyresnysis valiutos rinkos analitikas Simonas Harvey.
2020 metais Didžiosios Britanijos sostinėje buvo išplatinta besivystančios rinkos šalių obligacijų už 124 mlrd. JAV dolerių ir ši suma septynis kartus viršijo penkeriais metais anksčiau užfiksuotą rezultatą (16 mlrd. JAV dolerių). Tuo tarpu Frankfurte atitinkamas rodiklis beveik nepakito, rodo agentūros skaičiavimai.
Londonui tenkanti prekybos Kinijos juaniu dalis daugiau kaip keturis kartus viršija atitinkamą pagrindinio konkurento – Niujorko – dalį. Meksikos pesu ir Rusijos rubliu Didžiosios Britanijos sostinėje taip pat prekiaujama aktyviau negu Niujorke.
Visgi kai kuriose rinkose Londonas prarado dalį pozicijų.
Pavyzdžiui, „Deloitte“ ir „IHS Markit“ vertinimai rodo, jog po to, kai buvo apribota prieiga prie Europos Sąjungos (ES) finansų sistemos, Londonas neteko apie 2,3 trln. svarų (3,3 trln. JAV dolerių) prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis eurais, svarais ir JAV doleriais apyvartos.
Be to, sumažėjo aktyvumas pradinių viešų akcijų platinimų (IPO) rinkoje. Šiais metais Londone IPO surengė tik viena besivystančios rinkos šalių bendrovė – Rusijos „Fix Price Group“. Tuo tarpu 2017 metais, „Dealogic“ duomenimis, buvo surengti septyni tokie IPO.
