Tačiau abiejų šalių vyriausieji derybininkai mano, kad B. Johnsono norui tikriausiai nelemta išsipildyti, atsižvelgiant į esminius nesutarimus tokiose svarbiose srityse kaip žvejybos teisės ir sąžiningos konkurencijos taisyklės.
„Deja, aišku, kad liepą nepasieksime „ankstyvojo supratimo dėl principų, pagrindžiančių bet kokį susitarimą“, – pareiškime nurodė Britanijai atstovaujantis Davidas Frostas.
Jis apkaltino ES nepripažįstant Britanijos ekonominės ir politinės nepriklausomybės, o abiejų šalių nesutarimus dėl kai kurių klausimų pavadino „reikšmingais“.
D.Frosto kolega Michelis Barnier savo ruožtu sukritikavo Londoną dėl atsisakymo perbraižyti savo „raudonąsias linijas“.
„JK kol kas atsisako įsipareigoti laikytis atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų bei subalansuoto žuvininkystės susitarimo, todėl šiuo metu mažai tikėtina, kad bus pasiektas prekybos susitarimas“, – sakė jis per spaudos konferenciją.
Vienas aukšto rango britų vyriausybės pareigūnas pranešė, kad per kitą savaitę Londone vyksiančias neformalias derybas abi šalys pamėgins susitarti dėl potencialaus sandorio, kuris veikiau pavirs vienu plačiu susitarimu negu keliais mažesniais, bendrų bruožų.
Londonas tikisi, kad „tekstūruotos“ derybos dėl smulkesnių detalių prasidės rugpjūčio viduryje ir bus vedamos iki rugsėjo mėnesio.
„Derybų pakanka dialogui tęsti“
Britanija, įgyvendinama jos visuomenę suskaldžiusio metų 2016 referendumo rezultatus, sausio 31 dieną paliko Bendriją, į kurią integravosi beveik pusę šimtmečio.
Tas įvykis buvo tolygus asmeniniam triumfui B.Johnsonui – vienam pagrindinių išstojimo iš ES šalininkų kampanijos veidų. Jam pavyko prastumti per britų parlamentą „skyrybų“ sutartį, ko, nepaisant didelių pastangų, taip ir nesugebėjo padaryti jo pirmtakė Theresa May.
Britanija iki gruodžio 31 d. bus saistoma bloko taisyklių, kol vyriausybė veda derybas dėl būsimų santykių su didžiausia prekybos partnere.
B.Johnsonas praėjusį mėnesį nusprendė nepratęsti pereinamojo laikotarpio dėl politinės rizikos.
Londonas taip pat teigia, kad per papildomą laiką vis tiek nepavyktų išspręsti esminių nesutarimų tariantis, kaip turėtų atrodyti būsimi santykiai.
Briuselis laikosi pozicijos, kad JK geografinis artumas ir ankstesnė narystė bloke reiškia, kad šalis turi griežčiau laikytis ES standartų nei kitos valstybės, jei nori prekiauti Bendrijos rinkoje.
Britanija į tokį reikalavimą atsako, kad teprašo ES elgtis su ja taip pat kaip su kitomis nepriklausomomis šalimis, sudariusiomis su bloku prekybos susitarimus.
Nesugebėjus išspręsti šio svarbaus klausimo, dvišalius ryšius tektų reglamentuoti pagal minimalius standartus, nustatytus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO).
Tokios taisyklės numatytų didesnius muitų tarifus ir varginančius reikalavimus įmonėms, galinčius sukelti pavojų prekybai bei pakirsti ES investuotojų pasitikėjimą Britanijoje.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel liepos 1 dieną, jos šaliai rotacijos tvarką perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai. pareiškė, kad blokas „privalo ir turėtų“ pasirengti tokiam scenarijui.
Tačiau nei Londonas, nei Briuselis kol kas nepraranda vilties.
„Pažanga yra tikra, – patikino minėtas aukšto rango JK vyriausybės pareigūnas. – Šių derybų pakanka dialogui tęsti.“
Valdininkas pavadino M.Barnier perspėjimą, kad derybos gali žlugti, jei šalys atkakliai nekeis savo dabartinių pozicijų, „sena tiesa“.
„Akivaizdu, kad jei nesusitarsime dėl šių aspektų, susitarimo nebus, – pažymėjo britų pareigūnas. – Kai procesas liaujasi būti naudingas ir nėra galimybių susitarti, nebėra prasmės ir kalbėtis. Šiuo metu dar nesame pasiekę to etapo.“
M.Barnier pareiškė esąs pasirengęs vesti derybas „iki paskutinės minutės“.
„Nei Davido Frosto, nei mano komanda niekada nė negalvojo apie pasitraukimą iš derybų, – sakė jis žurnalistams. – To tikrai nebuvo.“
