„Azartinių lošimų įstatyme kasmet nustatoma vis daugiau ribojimų ir prievolių licencijas organizuoti lošimus Lietuvoje turinčioms ir čia mokesčius mokančioms bendrovėms. Tuo tarpu nelegalūs lošimai klesti, nes jiems negalioja jokie įstatymai. Iš valstybės pusės jų atžvilgiu vyrauja nebaudžiamumas, o verslas paliktas vienas dorotis su šiomis problemomis“, – sako S.Petravičius.
Eksperimentas parodė – nelegalių lošimų kontrolė neveikia
ALVA vadovas S.Petravičius teigia, kad asociacijos nariai jau kuris laikas bando atkreipti institucijų dėmesį, kad nelegalios rinkos kontrolė neveikia.
„Praėjusiais metais atlikome du eksperimentus – lengvai prisijungėme prie nelegalias lošimų paslaugas siūlančių bendrovių svetainių, susikūrėme lošimo paskyras, jas papildėme lėšomis iš lietuviškų finansų įstaigų sąskaitų ir palošėme. Tarp svetainių buvo ir tos, kurios įtrauktos į Lošimų priežiūros tarybos sąrašą kaip veikiančios nelegaliai ir prisijungti prie jų ar pervesti pinigus neturėtų būti jokių galimybių“, – tvirtino ALVA vadovas.
Eksperimentai buvo atlikti stebint antstoliui, o jų rezultatai pateikti Lošimų priežiūros tarnybai, jos veiklą kontroliuojančiai Finansų ministerijai, taip pat įstatymų leidėjams. Anot S.Petravičiaus, kol kas aktyvių veiksmų iš institucijų pusės nesulaukta.
Sukčiai, „pinigų mulai“ ir nusikalstami susitarimai sporte
Praėjusią savaitę šalies žiniasklaidoje nuvilnijo informacija apie neteisėtus susitarimus šalies futbole. Pasak ALVA vadovo, tokie susitarimai yra puikus nelegalios lošimų rinkos pavyzdys.
„Reikia suprasti, kad nelegali rinka veikia įvairiomis formomis ir dažniausiai tai ne pavieniai asmenys, o galimai organizuoti nusikaltėlių susivienijimai. Dėl susitarimų sporte yra organizuojamas platus statymų tinklas, dažnai apimantis kelias valstybes arba informacija apie sutartas varžybas pelningai parduodama uždarose socialinių platformų grupėse“, – sako S.Petravičius.
Apie šią tarptautinę problemą kalba tiek Europolas, tiek Europos Komisijos darbo grupė, vertinusi pinigų plovimo rizikas, bei pasaulinės sporto organizacijos. Dažniausiai tokie nusikaltimai apima kelias valstybes, kurių vienoje vyksta neteisėtas susitarimas dėl sporto varžybų ir pačios varžybos, o kitose – atliekami statymai ir gaunamas neteisėtas pelnas.
„Tokios sutartų varžybų schemos neretai naudojamos pinigų plovimo tikslais. Suprantame, kad nėra lengvų būdų apriboti tokią veiklą dėl jurisdikcijos klausimų. Tačiau reikia kalbėti, kaip yra ginamos vartotojų teisės ir saugomas valstybės biudžetas, kokias priemones turi institucijos ir kaip gali prisidėti lažybų bendrovės, valdydamos savo verslo rizikas“, – teigia ALVA vadovas.
Lošimų organizatoriai yra įpareigoti turėti efektyvias sistemas, užtikrinančias pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir kitų panašių nusikaltimų prevenciją. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba jau aktyviau komunikuoja apie „pinigų mulus“ ir nusikalstamas pinigų plovimo schemas, su kurių apraiškomis vis dažniau susiduria ir asociacijos nariai praktikoje.
„Lošimų bendrovės gali tikrinti paskyrų autentiškumą ir lošėjų tapatybes, o kilus įtarimams turi pareigą riboti atliekamus statymus ar net blokuoti tokias paskyras. Visą surinktą informaciją perduodame institucijoms tolimesniems tyrimams, o kas vyksta toliau lieka neaišku“, – sako S.Petravičius.
Lošėjų paskyrų blokavimas sulaukė neigiamos reakcijos
Anot ALVA vadovo, asociacijos narių surinkti duomenys rodo, kad apeidami azartinius lošimus reglamentuojančius įstatymus, lošėjai lengvai naudojasi kitų asmenų sukurtomis paskyromis ir prisijungimais prie jų.
„Turime identifikuotus atvejus, kai skambinant patikrinti lošimuose dalyvaujančių klienčių moterų tapatybę, atsiliepdavo vyrai ir prisipažindavo, kad tai jie naudojasi paskyra. Arba tvirtinant būsimo kliento tapatybę nuotoliniu būdu akivaizdžiai matosi, jog paskyrą kuria kitas asmuo, kuriam visai neseniai buvo apribota galimybė dalyvauti lošimuose dėl pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimo,“ – pavyzdžius vardijo S.Petravičius.
Kadangi tokie atvejai gali būti susiję su pinigų plovimu, kai neteisėtai įgytas lėšas bandoma legalizuoti per kitų asmenų paskyras, lošimų organizatoriai tokias paskyras blokuoja ir visoje nusikaltimo schemoje pašalina pagrindinį elementą – piniginę naudą, kurios siekia nusikaltėliai.
„Deja, sąžiningai vykdydami pinigų plovimo prevenciją kai kurie asociacijos nariai susidūrė su priešinga reakcija. Lošimų priežiūros tarnyba, gavusi užblokuotų lošėjų skundus, net neįsigilinusi į situaciją skyrė baudas lošimų bendrovei. Asmens teisė lošti nėra besąlyginė, ypač kai kalbame apie finansinės naudos gavimą neteisėtais ar nusikalstamais būdais“, – sako ALVA vadovas.
Pasak S.Petravičiaus, tiek pati asociacija, tiek lošimų organizatoriai nuolat teikia surinktus duomenis apie nelegalią ar įtartiną veiklą Lošimų priežiūros tarnybai, kuri yra atsakinga už skaidrią ir saugią azartinių lošimų aplinką.
„Norisi, kad asociacijos keliamos lošimų sektoriaus problemos būtų sprendžiamos. Lošimų priežiūros tarnyba gavusi informaciją turėtų inicijuoti tyrimus ir rodyti nepakantumą nusikaltimams, pinigų plovimui ar manipuliacijoms sporte, o ne bausti bendroves, kurios riboja prieigą naudotis paslaugomis galimiems nusikaltėliams. Akivaizdu, kad žinių ir įsigilinimo į klausimo specifiką iš tarnybos ir kitų institucijų pusės trūksta“, – teigia S.Petravičius.
