Pasak asociacijos, Loterijų mokesčio įstatymo pataisų projektas svarstytas prieš dvi savaites Seimo Biudžeto ir finansų komitete, iš anksto apie tai neinformavus suinteresuotų pusių, o į komiteto posėdį pakviesti tik Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovai.
Pasiūlymai dar labiau apmokestinti loterijas atitinka tik pastarosios asociacijos interesus, teigia Loterijų asociacija.
„Tą ką matome, niekaip kitaip negalime paaiškinti kaip tik šios istorijos tąsą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Lietuvos loterijų asociacija prezidentas Andrius Karaliūnas.
Anot jo, praėjusią savaitę Seime pateiktos įstatymų pataisos dar labiau apmokestinti loterijas atitinka Samoilo Kaco ir jo vadovautos Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos interesus.
„Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacija gan kryptingai kelerius metus veikia ta kryptimi, kur vienas iš tikslų bloginti loterijų organizavimo sąlygas“, – aiškino A.Karaliūnas.
Lapkričio 24 dieną Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) sugriežtino savo poziciją ir nubalsavo, kad nuo 2022 metų liepos nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms būtų nustatytas 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifas. Anksčiau komitetas siūlė nustatyti atitinkamai 18 proc. ir 15 proc. tarifus.
BFK vadovas konservatorius Mykolas Majauskas tuomet teigė, kad jei Seimas pritars komiteto siūlymui dėl didesnių tarifų, iš nuotolinių ir antžeminių lošimų organizatorių į biudžetą kitąmet bus papildomai surinkta apie 6,3 mln. eurų, o iš loterijų rengėjų – 7 mln. eurų.
Anot asociacijos vadovo, padidinti mokesčiai iš esmės reikštų loterijų verslo išstūmimą į užribį taip skatinant azartinius lošimus.
„Manome, kad tai yra galimai korupcinis pasiūlymas, kuris tik dar labiau padidintų atotrūkį tarp loterijų ir azartinių lošimų. Pritarus siūlymui loterijos bus net tris kartus labiau apmokestintos už azartinius lošimus“, – žurnalistams sakė A.Karaliūnas.
Pasak jo, šiuo metu loterijoms ir azartiniams lošimams taikomos skirtingos mokesčio bazės – antžeminių lošimų organizatoriai moka fiksuotą vieno aparato mėnesinį mokestį, antžeminių lažybų bei nuotolinių lošimų – moka atitinkamai 18 proc. ir 13 proc. nuo grynųjų pajamų (žaidėjų statymo ir išmokėtų laimėjimų skirtumo), o loterijos moka mokesčius nuo visų pajamų gautų pardavus bilietus.
„Dabar mūsų mokami mokesčiai sudaro 29,1 proc. nuo uždirbtų pajamų ir yra didžiausi rinkoje“, – teigė Lietuvos loterijų asociacijos vadovas.
Vyriausybė Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisomis nuotolinius lošimus siūlė apmokestinti 13 proc., antžeminius – 18 proc., o loterijoms tarifo nutarė nekeisti – jis būtų likęs 13 proc., nes Seimas lapkričio pradžioje pakeitė loterijų organizatorių apmokestinimo tvarką – pagal ją nuo kitų metų liepos jie turės mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą.
Dabar loterijų organizatoriai moka 5 proc. išplatintos bilietų vertės mokestį ir dar 8 proc. tiesiogiai skiria paramos gavėjams.
Dėl Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisų Seimas galutinai turėtų balsuoti gruodžio 7 dieną.
STT informavo BNS, jog gavo Lietuvos loterijų asociacijos informaciją ir ją vertins.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba šiandien gavo minėtą Lietuvos loterijų asociacijos informaciją, ji bus vertinama“ , – BNS teigė STT komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.
Birželį STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Seimo narį Matą Maldeikį. Anot tarnybos, 50 tūkst. eurų kyšį jog būtų sustabdytas ar atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymas jam galimai pasiūlė Darbo frakcijai priklausančio parlamentaro Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius, jis įtariamas dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Tokie patys įtarimai yra pareikšti azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-a-tete“ savininkui Samoilui Kacui, tačiau tikslus jo vaidmuo galimame nusikaltime kol kas neįvardijamas.
