Taip pat pažymima, kad apsisprendus atsisakyti kokių nors lengvatų, turi būti numatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis, kad būtų išlaikytas investuotojų pasitikėjimas valstybe.
Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, labai svarbu identifikuoti valstybės prioritetus, vystant vienas ar kitas verslo sritis, įvertinti pakeitimų pasekmes verslo aplinkai, užtikrinant, kad mokesčiai būtų konkurencingi, lyginant su kaimyninėse valstybėse taikomomis lengvatomis analogiškoms verslo sritims.
„Peržiūrint mokesčių lengvatas, turi būti vertinama, ar lengvatos tinkamai nukreiptos toms verslo sritims, kurias valstybė įvardina kaip prioritetines, ar ateityje tokios paskatos duos valstybei didžiausią mokestinę grąžą.
Visuomenė turėtų matyti, kiek kainuoja mokesčių lengvatos ir kas gauna naudą, taip pat svarbu, kad lengvatos būtų aiškiai apibrėžtos, kad neliktų galimybės ją skirtingai interpretuoti ir nebūtų pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, kai sąžiningi mokesčių mokėtojai sumoka daugiau mokesčių nei nesąžiningi.
O kai kuriais atvejais mokesčių lengvatos turėtų būti ribotos trukmės, kadangi ilgainiui jos gali tapti neaktualios ar net rinką iškreipiančios, nes buvo priimtos esant kitoms ekonominėms ar socialinėms sąlygoms“, – sako V.Janulevičius.
Bent kelių šių principų, LPK požiūriu, neatitinka kai kurios šiuo metu taikomos mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, vietoje gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos (už pirktas namų, lengvųjų automobilių remonto bei vaikų priežiūros paslaugas) siūloma apsvarstyti dalies pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo idėją, kadangi PVM administruoti galima paprasčiau ir operatyviau, tokia praktika egzistuoja užsienio valstybėse. Taip pat siūloma peržiūrėti veiklų pagal verslo liudijimus sąrašą, nes neretai verslo liudijimais pridengiama nelegali veikla, kai jais naudojasi ne smulkusis verslas. Tokiu būdu nemokami valstybei mokesčiai ir vyksta nesąžininga konkurencija.
Panaikinus PVM lengvatą šildymui, sutaupytas lėšas būtų galima tikslingai skirti kitomis formomis sunkiausiai gyvenantiems.
Panaikinus PVM lengvatą šildymui, sutaupytas lėšas būtų galima tikslingai skirti kitomis formomis sunkiausiai gyvenantiems. Taip pat LPK siūlo peržiūrėti dabartinį NT mokesčio lengvatų sąrašą ir jo pagrįstumą. LPK nekart akcentavo, kad tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek Pasaulio bankas ne kartą rekomendavo Lietuvai įvesti visuotinį NT mokestį, kuriuo, su tam tikromis nedidelėmis išimtimis, būtų apmokestinamas visas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas. Apmokestinus valstybės/savivaldybių valdomą NT, papildomai kasmet būtų surenkama apie 9 mln. eurų.
Finansų ministerijai pateiktuose siūlymuose LPK bendruomenė teigiamai vertina pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui.
„0 proc. pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui paskatintų įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas, todėl padidėtų įmonių technologinė parengtis, augtų įmonių gebėjimas gaminti aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkciją, didėtų konkurencingumas bei gebėjimas integruotis į ES strategines vertės grandines, pritrauktume daugiau tiesioginių užsienio investicijų, nes kaimyninėse šalyse sąlygos investuotojams ženkliai geresnės“, – pažymi LPK prezidentas.
Taip pat LPK palaiko neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimą iki minimaliosios mėnesinės algos (MMA) lygio bei „Sodros“ įmokų lubų mažinimą. Visuotinai sutariama, kad turi būti siekiama laipsniškai mažinti darbo jėgos apmokestinimą.
Šiuo tikslu LPK siūlo suvienodinti „Sodros“ įmokų ir išmokų kartelę, kadangi aukštus atlyginimus gaunantiems ir sąžiningai mokesčius mokantiems asmenims išmokų lubos yra ypatingai demoralizuojantis veiksnys. Tyrimai rodo, kad „Sodros“ lubų kartelės mažinimas skatina tiesiogines užsienio investicijas ir didina privatų vartojimą, o tai per antrinius efektus bendrai teigiamai veikia ekonomiką.
LPK pasisako už mokesčių lengvatas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, siekiant įmonių transformacijos skaitmenine ir žalinimosi linkme; už tai, kad išlaidos darbuotojų apgyvendinimui (įdarbinant iš regiono), transporto išlaidos kelionei į/iš darbą (-o) neturėtų būti GPM objektas; taip pat už lengvatinį 9 proc. PVM tarifą keleivių vežimo veiklai; už neapmokestinamas PVM tarifu subsidijas iš savivaldybių biudžeto nuostoliams vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutuose padengti; neapmokestinamas akcizo mokesčiu gamtines dujas, naudojamas vidaus degimo varikliuose; lengvatinį PVM tarifą spausdintiems leidiniams; lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms bei lengvatinį PVM viešojo maitinimo įmonėse pagamintam maistui.
