Homeopatijai LSMU vaistinės svetainėje skirta ypatinga vieta – ji reklamoje pristatoma kaip gydymo menas, o siūlomi homeopatiniai preparatai neva gydo nuo daugybės ligų, pradedant alergijomis, gripu ar plaukų slinkimu ir baigiant tokiomis ligomis kaip diabetas, osteochondrozė ar išeminės širdies ligos. Preparatus galima išsirinkti itin plačiam negalavimų sąrašui.
Tik universiteto įsteigtos vaistinės gaminamų preparatų sudėtis ir kainos beveik identiškos – 20 gramų cukraus granulių buteliukas kainuoja 3,48 euro, o 45 procentų etilo alkoholio 30 gramų atsieis 2,72 euro. Mat bet kokių kitų sudedamųjų medžiagų kiekiai – beveik neapčiuopiami ir siekia nuo tūkstantųjų iki milijono ir dar mažesnių gramo dalių.
Pavyzdžiui, nuo diabeto neva gydantis cukrus pavadintas „DR-9 Complex“. Jame nurodomos net 4 veikliosios medžiagos, tačiau kiekvienos jų pėdsakai cukruje sudaro po 0,000001 gramo. Mat homeopatija pagrįsta veikliųjų medžiagų skiedimu iki lygmens, kai jų beveik nebeįmanoma aptikti.
Vaistinė turi ką pasiūlyti ir vaikams: pavyzdžiui, susirgusiems gerklų uždegimu – 100 gramų saldinto čiobrelių gėrimo su etanoliu, kurio kiekis nenurodomas, atsieis 3,48 euro.
Veiksmingumo įrodymų nepateikia
LSMU vaistinės direktorius Rimantas Pečiūra ginasi, kad vaistinės internetinėje svetainėje homeopatiniai preparatai „nei dominuoja, nei reklamuojami“, nors tokios reklamos talpinamos per visą titulinį puslapį.
„Apie šiuos preparatus, kaip ir kitus vaistinės gaminius, gydytojams ir pacientams yra pateikiama išsami informacija. Tai reglamentuoja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka“, – patikina R.Pečiūra.
Jis nesiima vertinti, ar homeopatija gali būti veiksminga.
„Lietuvoje yra keletas gydytojų-homeopatų visuomeninių organizacijų. Apie homeopatinio gydymo efektyvumą ir faktais pagrįstus įrodymus teisinga būtų klausti jų“, – tikina R.Pečiūra.
Jis patikina, kad universiteto vaistinės gaminamų homeopatinių preparatų parduodama nedaug, nes čia gaminami preparatai pagal individualius užsakymus, dažniausiai – pagal originalias ir skirtingas receptūras.
„Universiteto vaistinė nėra juridinis asmuo. Vaistinė yra universiteto, rengiančio farmacijos specialistus, struktūrinis padalinys ir atlieka visuomenės ir gamybinės vaistinės funkcijas, o padalinio pagrindinis tikslas – ugdyti studentų praktinius įgūdžius teikti gyventojams farmacines paslaugas – gaminti ir išduoti vaistus, kitus preparatus ar prekes pagal gydytojų receptus bei pacientų savigydos atvejais“, – patikina R.Pečiūra.
Anot jo, studentų praktika vaistinėje bendrojoje LSMU ūkinės ir akademinės veiklos apskaitoje nėra nuostolinga.
Vaistinės veiklos sričių ir krypčių pasirinkimą studentų mokymuisi lemia realūs gydytojų paskyrimai pacientams, – teigia R.Pečiūra
„Vaistinės veiklos sričių ir krypčių pasirinkimą studentų mokymuisi lemia realūs gydytojų paskyrimai pacientams“, – sako R.Pečiūra.
Jis akcentuoja, kad, gaminant preparatus pagal individualius užsakymus ir gydytojų paskyrimus, vaistinė neturi kažkaip papildomai įspėti – tą turi padaryti gydytojai. O atskiri preparatai ženklinami laikantis reikalavimų: pvz., „Ekstemporalusis vaistas“, „Homeopatinis preparatas“, „Kosmetikos gaminys“, „Žolelių arbata“ ir kt.
Universiteto atstovai aiškina, kad LSMU tikslas yra medicinos, odontologijos, farmacijos ir kitų universiteto fakultetų studentams teikti žinias ir ugdyti jų pirmuosius praktinius įgūdžius.
„LSMU skatina sveiką gyvenimo būdą. Skatinti vieną ar kitą atskirą gydymo metodiką nėra universiteto tikslas ar pozicija“, – teigiama atsiųstame komentare.
Profesorė: kai kuriuos ir užkalbėjimai gydo
Vilniaus universiteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros profesorė dr. Jolanta Gulbinovič itin skeptiškai vertina gydymą homeopatiniais preparatais – jokie klinikiniai tyrimai neįrodė, kad jie būtų veiksmingi.
„Kai toks gydymo būdas atsirado XVIII amžiaus pabaigoje, galima buvo sakyti, kad tai buvo progresas medicinoje. Pasakysiu kodėl: iki to laiko buvo gydoma labai paprastai – jei kažkas atsitinka, gydoma priešingai. Jei žmogus karščiuoja, jį šaldydavo, gydymas buvo pagrįstas kraujo nuleidimu, vimdymu, laisvinamųjų vaistų naudojimu. Tokių drastiškų būdų pacientai neišlaikydavo ir daug jų numirdavo“, – teigia J.Gulbinovič.
Pasak jos, vokiečio Samuelio Hahnemanno išrastas būdas bent jau žmonių nežudė – tiesiog neturėjo jokio poveikio.
„Homeopatijoje yra labai daug teorijų ir dalykų, bet aš tikrai negaliu kalbėti, nes į ją žiūriu labai skeptiškai. Anksčiau ji pakeitė drastiškesnį gydymą. Tačiau, atsiradus moderniai medicinai, pavyzdžiui, vietiniams anestetikams, leidusiems operuoti ir daryti sudėtingas manipuliacijas, taip pat antibakteriniams vaistams ir kitiems, aišku, kad toks būdas buvo tiesiog pamirštas ir jo niekas nebenaudojo“, – teigia J.Gulbinovič.
Pinigus nešantis verslas
VU profesorė vertina, kad dabartinė homeopatija yra tiesiog verslas, skirtas susirinkti pinigus iš tų, kurie juos noriai atiduoda.
Turbūt daugiau pati pakuotė kainuoja nei joje esančios medžiagos, – apie homeopatinius vaistus teigia profesorė J.Gulbinovič.
„Kaip ir užkalbėjimai, vis dar yra žmonių, kurie jais pasitiki ir naudoja. Madoje ratas apsisuka ir prie kažko grįžtama. Modernioji medicina, matyt, neatsakė į visus žmonėms rūpimus klausimus, neišgydo nuo visų ligų, tad žmonės po tam tikro laiko vėl gręžiasi prie to, kas buvo anksčiau. Galbūt dėl to homeopatija turi pakilimą, tačiau, manau, kad tai veikiau geras komercinis planas“, – sako J.Gulbinovič.
Ji paaiškina, kad pagaminti homeopatinius preparatus kainuoja itin pigiai, o reikalavimai labai menki – svarbiausia užtikrinti švarą, pateikti kokybiškus, neužterštus produktus.
„Turbūt daugiau pati pakuotė kainuoja nei joje esančios medžiagos. Aišku, visokių gali būti preparatų. Tačiau apskritai, homeopatijai nereikia atlikti tyrimų, nes ten nėra ko tirti – jei rasi vieną molekulę po daug praskiedimų, o kartais ir jos nerasi, tai negali padaryti jokio poveikio. Aišku, homeopatai į šią kritiką atsako, kad tuomet jau vanduo turi atmintį ir jei buvo kokia molekulė, pasikeičia vandens vibracijos“, – teigia J.Gulbinovič.
Ji patikina nemačiusi nė vieno tinkamai atlikto klinikinio tyrimo, kuris įrodytų kokią nors homeopatijos naudą.
„Homeopatiniai vaistai netgi neturi jokių nurodytų indikacijų. Na, tiesiog nėra jokių įrodymų. Čia yra daugiau tikėjimo. Kitus ir močiučių užkalbėjimai išgydo. Tai verslas, ir homeopatija turi labai stiprias asociacijas, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tačiau jei man reikėtų gydytis, aš homeopatiniais vaistais nesigydyčiau“, – teigia profesorė.
Tačiau ji įžvelgia vieną homeopatijos naudą – placebo efektą, kai žmogus tiki, kad jam padaromas teigiamas poveikis.
„Yra žmonių, kuriems labai reikia vartoti vaistų, nes jie blogai jaučiasi, jei nevartoja. Tai gal kartais geriau, kad jie vartos vaistą, kuriame nieko nėra, ir galvos, kad jis labai jiems padeda, nei kad vartotų saują tikrų vaistų. Tie, kurie skiria homeopatinius vaistus, tikiu, kad nesako nenaudoti, pavyzdžiui, insulino ar kitų priešdiabetinių vaistų. Bet jei homeopatiniai vaistai vartojami vietoje gydymo, tai tikrai gali pakenkti“, – patikina J.Gulbinovič.
Ji nusistebėjo dėl LSMU vaistinės – universiteto vardas žmonėms gali sudaryti įspūdį, kad tokie preparatai pagaminti remiantis mokslu.
Tai jokiu būdu nėra vaistas, ne gydymo priemonė, ji neveikia. Kai buvo sukurta homeopatija XVIII amžiuje, dar nebuvo žinoma nei bakterijų, ir medicina buvo labai ribota. Tuo metu medicina labiau kenkdavo, nei padėdavo, – aiškino T.Daugėla.
„Universiteto vardas duoda tikėjimo ir manymo, kad tai pagrįsta mokslu. Tačiau mokslas nėra įrodęs, kad homeopatija geriau nei kiti vaistai ar placebas. Mačiau tyrimų, kur homeopatai įrodinėjo, kad tai yra geriau, bet tų tyrimų kokybė buvo labai prasta ir neleidžia daryti jokių išvadų. Bent jau mokslas nelabai suvokia, kad būtų galima tikėtis kažkokio poveikio. Bet jei yra paklausa, verslas užtikrina ir pasiūlą“, – teigia profesorė.
Šeimos gydytojas: tai neveikia
Šeimos gydytojas Tadas Daugėla 15min patikino, kad homeopatinių preparatų pacientams Vilniaus ar Kauno universitetus baigę medikai neskiria, o jų poveikis – niekinis.
„Tai jokiu būdu nėra vaistas, ne gydymo priemonė, ji neveikia. Kai XVIII amžiuje buvo sukurta homeopatija, dar nebuvo žinoma nei bakterijų, ir medicina buvo labai ribota. Tuo metu medicina labiau kenkdavo, nei padėdavo. Jei kreipdavaisi į gydytoją, būdavo didesnė tikimybė, kad jis tau būklę pablogins, nei kad padės. Ir homeopatija veikė todėl, kad tiesiog tai buvo paprastas vanduo be jokių medžiagų. Jei tau duodavo vandens, o ne kažkokio arseniko ar gyvsidabrio, tai atsirasdavo tikimybė, kad pasveiksi savaime“, – sako T.Daugėla.
Jis taip pat aiškina, kad homeopatiniuose preparatuose veiklioji medžiaga būna atskiesta tiek daug kartų, kad jos suspensijoje nebeįmanoma aptikti. Anot jo, tokia suspensija negali veikti kitaip nei pagrindinė jos sudedamoji dalis – vanduo, cukrus ar kita.
Jei tau duodavo vandens, o ne kažkokio arseniko ar gyvsidabrio, tai atsirasdavo tikimybė, kad pasveiksi savaime, – teigia Tadas Daugėla
„Tokių preparatų gydytojai, baigę arba Vilniaus, arba Kauno universitetus, neturėtų taikyti kaip gydymo metodo. Jei žmogus, skiriantis tau homeopatinius preparatus, moka tą pateikti ir tave labai teigiamai nuteiks, tikėtina, kad išeisi pakylėtos nuotaikos, tad gausi tą psichologinį – placebo – poveikį“, – paaiškina T.Daugėla.
Tačiau jis pabrėžia, kad nereikia painioti homeopatijos su liaudies arba tradicine medicina.
„Įvairios žolelės, pavyzdžiui, ramunėlių nuoviras, spanguolės ar kitos – tai jau visai kas kita. Tai yra veiksminga, nes jos turi konkrečių veikliųjų medžiagų, kurios daro didesnį ar mažesnį poveikį. Tai nėra homeopatija ir tą reikia atskirti. O jei vaistinės prekiauja preparatais, jos gali prekiauti kuo nori, svarbu, kad vaistininkas informuotų, jei preparatas nėra vaistas ir tai nėra gydymas“, – sako T.Daugėla.
Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas pribloškia
15min paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicijos dėl homeopatijos naudojimo prasmingumo, saugumo, ar tokie preparatai gali būti skiriami gydytojų, kaip vertina tai, kad homeopatinius preparatus platina universiteto vaistinė.
Tačiau jokios pozicijos nebuvo išsakyta. Pateikiame neredaguotą SAM Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės atsakymą:
Homeopatija – tai daugiau negu 200 metų egzistuojanti gydymo sistema. Homeopatiniai vaistai gaminami tik iš natūralių žaliavų: mineralų, augalų arba gyvulinės kilmės produktų.
Vaistinių preparatų, taip pat ir homeopatinių vaistinių preparatų, reglamentavimas yra harmonizuotas visoje ES ir įteisintas Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose.
Įstatymais yra apibrėžta, kad homeopatinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, pagamintas iš medžiagų, vadinamų homeopatinėmis žaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei tokio nėra, Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas.
Lietuvos rinkai gali būti tiekiami tik registruoti vaistiniai preparatai, t.y. kai jie yra įregistruoti Lietuvos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše, išskyrus Farmacijos įstatymo nustatytas išimtis. Vaistinius preparatus EEE valstybėje registruoja tos valstybės įgaliota institucija. Lietuvoje – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT).
Konkretūs vaistų registravimo procedūrų reikalavimai nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šiuose reikalavimuose kiekvienai procedūrai yra pateiktas dokumentų sąrašas, kuriuos VVKT turi pateikti pareiškėjas, norintis įregistruoti homeopatinį vaistinį preparatą.
Visus dokumentus, pateiktus vaistinio preparato (taip pat ir homeopatinio vaistinio preparato) registracijai, vertina biomedicinos mokslų studijų srities medicinos krypties išsilavinimą ir vaistininko ar gydytojo kvalifikaciją turintys ekspertai, o toliau Vaistų registracijos taryba, teikdama mokslinę nuomonę, sprendžia dėl galimybės registruoti vaistinį preparatą.
Taip pat vaistinėse gali būti gaminami homeopatiniai vaistiniai preparatai kaip ekstemporalieji vaistiniai preparatai, pagal gydytojų receptus individualiems pacientams. Už vaistinėje pagamintų vaistinių preparatų kokybę atsako juos pagaminusi vaistinė.
