Ž.Mauricas pastebėjo, kad praeitą vasarą matytas perspektyvas patirti „V“ formos sukrėtimą – staigus nuosmukis bei staigus atsitiesimas – pakeitė kiek kitokios formos krizė. Ekonomistas ją įvardiją kaip „K“ formos ekonomiką – kai kurie verslai auga ir grįžta į vėžes, o kiti ir toliau fiksuoja prastus rezultatus. Ryškiausiai toks palyginimas matomas tarp maisto ir nemaisto prekėmis prekiaujančių įmonių – pirmosios fiksavo geriausius apyvartos augimo rezultatus nuo 2007 m., kai antrosios stagnavo. Nors vasario duomenų dar nėra, Ž.Maurico spėjimu, rezultatai neturėtų keistis, nes gyventojų mobilumas dėl ribojimų išlieka panašus kaip iki šiol.
Šiais metais pagal gyventojų mobilumo pokytį prekybos ir paslaugų sektoriuje Lietuva užimą paskutinę vietą ES, šis rodiklis siekia –59 proc., tačiau pagal pokytį maisto prekybos sektoriuose šalis fiksavo didžiausią augimą tarp sąjungos šalių – 3 proc. „Luminor“ prognozėmis, ne maisto prekių ir prekybos paslaugų sektoriui šis ketvirtis turėtų būti kiek prastesnis.
Ž.Maurico teigimu, gerų žinių turėtų netrūkti nekilnojamo turto sektoriuje, ypač vertinant gyventojų nekilnojamą turtą. „Populiarėjantis darbas iš namų skatina žmones rinktis erdvesnį būstą. Dėl to padidėjo namų ir žemės sklypų paklausa. Taip pat ribotos galimybės išleisti pinigus kitoms laisvalaikio paslaugoms, restoranams ar kelionėms sudaro sąlygas daugiau pasitaupyti ir investuoti. Trečia, lūkestis dėl galimos infliacijos irgi skatina tuos pinigus kažkur investuoti“, – pažymėjo ekonomistas. Jis pabrėžė, kad tokios tendencijos matomos ir Švedijoje.
Komercinio NT segmente taip pat matomi pokyčiai. Pirmaujantis sektorius yra pramonė, kuri renkasi multifukcinius pastatus. Prekybos plotų ir biurų nekilnojamo rinka kol kas patiria neapibrėžtumą, todėl galima tikėtis ir nekilnojamo turto konversijų, pavyzdžiui, iš biurų patalpų į gyvenamąsias patalpas.
Lietuvos BVP augimo prognozės kitiems metams siekia 1,8 proc.
„Luminor" banko ekonomistas prognozuoja, kad dėl tebevyraujančio neapibrėžtumo bei karantino ribojimų 2021 metais Lietuvos BVP augimas sieks 1,8 proc. Visgi, 2022 metais Lietuvos ekonomikos augimas, darant prielaidą, kad nebebus taikomi karantino ribojimai, turėtų siekti 5,5 proc.
„Dėl griežtų ekonominės veiklos ribojimų pirmąjį šių metų ketvirtį patirsime nuosmukį, o tvaresnio atsigavimo sulauksime tik antroje metų pusėje. Nors kai kurie sektoriai ir toliau rodo didelį atsparumą krizei, tebesitęsiantys karantino ribojimai bei augantis atotrūkis tarp skirtingų ekonomikos sektorių gali sulėtinti bendrą ekonomikos atsigavimą šių metų antrąjį ketvirtį, tad didėja tikimybė, kad, priešingai nei 2020 metų vasarą, matysime ne spartų „V“ raidės formos, o kiek lėtesnį „U“ raidės formos atsigavimą. Bendras Lietuvos BVP augimas šiais metais turėtų būti mažesnis nei 2 proc. ir bus vienas žemiausių Europos Sąjungoje“, – sakė Ž. Mauricas.
„Luminor“ prognozuoja, kad dėl netolygaus ekonomikos atsigavimo 2021 metais nedarbo lygis Lietuvoje turėtų išaugti iki 9,2 proc., tačiau darbo užmokesčio augimas vis tiek išliks teigiamas ir sieks apie 6 proc.
Pasak Ž.Maurico, vienas svarbiausių šių metų uždavinių bus išvengti jaunimo emigracijos ir šešėlinės ekonomikos augimo. Jeigu krizei jautrių sektorių veikla dar ilgai nebus atlaisvinta, tai gali paskatinti įmones veiklą vykdyti neskaidriai, o juose dirbančius asmenis – ieškoti geresnių įsidarbinimo galimybių svetur. Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į viešųjų finansų tvarumą, nes Lietuvos biudžeto deficitas yra didesnis nei daugumos Baltijos, Skandinavijos ir Višegrado grupės šalių.
COVID-19 krizė didina atotrūkį tarp JAV ir Europos
Kalbėdamas apie regionų skirtumus, ekonomistas pabrėžė, kad iš pandemijos sėkmingiau išeina kiek kitokią strategiją nei Europa pasirinkusios JAV.
„Išėjimo trajektorijos iš krizės yra skirtingos. ES beveik neabejotinai iš šios krizės išeis kaip pralaimėtoja. EBPO duomenimis, eurozonos kritimas buvo didžiausias praėjusiais metais, tiek atsigavimas bus lėčiausias lyginant su JAV ir Kinija. Jei JAV lūkesčiai gerėja labai smarkiai, ES vis dar panirusi po 50 proc. riba. Pastaruosius tris mėnesius nesitikima spartaus ekonomikos atsigavimo“, – sakė ekonomistas.
EBPO prognozėmis, 2022 m. JAV ekonomika paaugs net 6,9 proc., o ES BVP augimo rodiklis tik šiek tiek viršys prieškrizinį lygį ir augs 0,5 proc. JAV prieškrizinį lygį turėtų pasiekti jau po kelių mėnesių.
„Tai lemia gana vangus vankcinavimo procesas ES, dėl kurio mes taikome griežtesnius ribojimus. Atsiranda ir trečiosios bangos baimės. JAV taiko žymiai didesnį ir lankstesnį skatinimo paketą, kuris duos didžiulį postūmį jų ekonomikai. Tuo tarpu tikimybė susitarti dėl skatinimo ES yra gana menka“, – pažymėjo Ž.Mauricas.
Paradoksalu tai, kad nedarbo lygio dinamika JAV yra geresnė nei ES, nors pandemijos pradžioje didesnis kilimas buvo fiksuojamas būtent už Atlanto. Tai lėmė kitoks paramos mechanizmas – JAV rėmė darbo netekusius darbuotojus, kai tuo tarpu ES skyrė lėšas darbo vietų išlaikymui, kompensuodama darbuotojų prastovose.
„Dar vienas indikatorius, kuris pagrindžia prognozes, yra dešimties metų trukmės obligacijų kilimas, kuris Jungtinėse Valstijose yra gana reikšmingas. Tai rodo lūkestį, kad palūkanos bus keliamos, nors pažadėta to nedaryti bent iki 2024 m. Reikia tikėtis, kad Europa iki to laiko bus sugrįžusi į augimo kelią. Kitaip gali susidaryti situacija, kai vienoje Atlanto pusėje ekonomika aušinama, o kitoje tik ruošiasi augti“, – sakė Ž.Mauricas.
