Birželį Estijos vartotojai interneto parduotuvėse dar išleisdavo 25 proc. daugiau nei tuo pat metu 2019-aisiais, tačiau rugpjūčio pirmąją savaitę prekybos internete apimtys buvo apie 50 proc. mažesnės ir ši tendencija nesikeitė visą mėnesį. Tokia tendencija nefiksuota Lietuvoje ir Latvijoje, kur prekybos internetu apimtys vis dar viršija pernykščius rodiklius, teigiama „Luminor“ banko pranešime.
„Nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios lemtų internetinės prekybos apimčių smukimą Estijoje, todėl manome, kad tokį posūkį lėmė vartotojų emociniai faktoriai ir kiek kitokia reakcija į besikeičiančią aplinką. Svarbu ir tai, kad Estijoje internetinė prekyba buvo populiaresnė nei Lietuvoje ir Latvijoje, ji sparčiai augo ir griežčiausių suvaržymu metu, todėl visai realu, kad karantino pabaiga estams buvo gera paskata vėl apsilankyti fizinėse parduotuvėse“, – pranešime sakė „Luminor“ banko Lietuvos pardavimų direktorė Giedrė Blazgienė.
Pasak jos, panašaus elgesio elementų fiksuojama ir Lietuvoje. Rinkos tyrimai rodo, kad kai kuriuose prekybos segmentuose fizinės ir internetinės prekybos apimčių santykis vasarą sugrįžo į pernykštį lygį – fizinės prekybos naudai.
„Galima diskutuoti, kiek toks atoveiksmis tęsis ir kiek jis bus tvarus, tačiau Estijos pavyzdys taip pat rodo, kad kalbėti apie iš esmės pasikeitusius vartotojų įpročius gal dar kiek per anksti“, – teigė G.Blazgienė.
Ji pažymėjo, kad visų trijų šalių vartotojai panašiai elgėsi birželį, kai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje namų ūkio prekių segmento pardavimo apimtys 20-25 proc. viršijo pernykščius rodiklius. Likusią vasaros dalį Latvijoje ir Estijoje didelių svyravimų nebuvo, tačiau Lietuvoje šio segmento išlaidos vėl pašoko rugpjūčio pabaigoje ir daugiau nei 25 proc. viršijo pernai metų išlaidas.
Lietuva taip pat išsiskiria ir išlaidų vaistinėse augimu – visose šalyse šiemet vasarą fiksuotas išlaidų didėjimas, tačiau Lietuvoje augimas itin ryškus – nuo liepos išlaidos vaistinėse pernykščius rodiklius viršija beveik 40 procentų.
„Ko gero tai susiję su didesne įtampa dėl COVID-19 sukeltos nežinomybės bei padažnėjusia savigyda dėl sunkiau pasiekiamų įprastų gydymo įstaigų paslaugų. Lietuviai tradiciškai laikomi emociškai paveikesniais už savo šiaurinius kaimynus, todėl tokia ištikimybė vaistinėms neturėtų labai stebinti“, – aiškino G.Blazgienė.
Anot jos, gerų naujienų ir toliau nesulaukia kelionių segmentas – nors vasaros viduryje būta šiokio tokio nuosmukio sumažėjimo, tačiau išlaidos šioms paslaugoms visose Baltijos šalyse šiemet vis dar yra mažesnės maždaug 40 procentų.
G.Blazgienės, teigimu, lietuviai, latviai ir estai mažiau išleidžia degalams, pramogoms ir restoranams, tačiau visose šalyse daugiau perkama maisto. Tiesa, baigiantis rugpjūčiui fiksuotas išlaidų drabužiams augimas, kuris ypač ryškus buvo Latvijoje, tačiau tai paaiškinama artėjančiu rudens ir žiemos sezonu.
„Kita vertus, reikia pripažinti, kad jei ne akivaizdžiai įšalusios išlaidos kelionėms, Baltijos šalių vartotojai savo pirkimo apimtis sumažino nedaug. Panašu, kad visose trijose šalyse gana aktyviai taikyta rinkos palaikymo ir pinigų įliejimo į vidaus vartojimą strategija pasiteisino. Be to, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos pasirodę esančios atsparesnės COVID-19 krizei nei prognozuota“, – tvirtino G.Blazgienė.
„Tai atsispindėjo ir vartotojų išlaidų pokyčiuose, ir jų lūkesčiuose. Baigiantis rudeniui bus aišku, kiek tie lūkesčiai atsparūs vėl prastėjančiai situacijai dėl atsinaujinusios pandemijos“, – pridūrė ji.
Taip pat mokėjimų tyrimas parodė, kad visose trijose Baltijos šalyse gyventojai mažiau kliovėsi grynaisiais pinigais – grynųjų išėmimo iš bankomatų apimtys, palyginti su 2019-aisiais, buvo mažesnės visą vasarą, kai kuriais laikotarpiais buvo mažesnės net ketvirtadaliu. Specialistai teigia, kad taip veikė vyriausybių raginimai pandemijos metu vengti atsiskaityti grynaisiais pinigais.
„Luminor“ tyrimas pagrįstas banko klientų pusės metų atsiskaitymų kortelėmis duomenimis.