„Mūsų optimizmą pagrindžia naujausi mažmeninės prekybos, pramonės bei bankų kortelių atsiskaitymo duomenys, sufleruojantys apie tebesitęsiantį „V“ formos atsigavimą“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Ž.Mauricas.
Jo teigimu, pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomika susitraukė vos 0,8 proc., kai ES vidurkis siekė 8,3 proc. Geresnį rezultatą visoje ES parodė tik Airija.
„Vidaus vartojimas krito nedaug ir stebino itin geri vartotojų lūkesčiai. Gal dėl to, kad ruošėmės ilgai krizei, padėjo ir tai, kad darbo užmokesčio didelio augimo nebuvo“, – priežastis vardijo jis.
Pasak Ž.Maurico, priešingai nei per 2009-ųjų metų krizę, Lietuva bus viena mažiausiai nukentėsiančių nuo krizės šalių ir, jo manymu, žymiai sumažins atotrūkį nuo Vakarų Europos.
„Luminor“ prognozuoja, kad šiemet Baltijos šalyse BVP nuosmukis bus trumpalaikis.
Tuo tarpu kitąmet „Luminor“ prognozuoja spartų ekonomikos augimą, kuris turėtų siekti 4–5 proc.
„Pandemijos ateina ir praeina, o ekonomikos skatinimas lieka“, – konstatavo Ž.Mauricas.
Tuo tarpu Latvijoje bankas prognozuoja 4,8 proc. BVP kritimą, o Estijoje – 4,6 proc.
Anot banko ekonomisto, nesinori visko nurausvinti ir atrodyti pernelyg optimistiškiems, tačiau prognozės kol kas tokios.
„Žinoma, antroji COVID-19 banga yra reali ir situacija šiuo metu prastėjo visose trijose Baltijos šalyse, tačiau mes manome, kad antroji banga būtų valdoma subtiliau ir išmaniau nei pirmoji, paliekant kur kas daugiau deguonies verslui.
Deja, tai nedidelė paguoda kai kuriems itin nukentėjusiems ūkio sektoriams, kuriems atsigauti prireiks ne vienerių metų, o ir nedarbas kurį laiką išliks palyginti didelis. Kita vertus, Baltijos šalių ūkiams atsiveria ir iki šiol neregėtų galimybių langas, kai į šalis paplūs ES pagalbos pinigai. Jei jie bus investuoti protingai, Baltijos šalys gali labai greitai tapti skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos flagmanais“, – sakė Ž.Mauricas.
Finansų ministerija irgi pagerino prognozes
15min primena, kad pirmadienį Finansų ministerija gerokai pagerino šių metų prognozes. Birželį prognozavusi, kad šiemet ekonomika kris 7 proc., dabar ministerija tikisi, kad Lietuvos BVP 2020 metais susitrauks tik 1,5 proc., o kitąmet jau augs 3,3 proc.
Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad remdamasi šiomis prognozėmis ministerija parengs kitų metų biudžetą, kuris bus deficitinis, tačiau visose srityse, kurios nėra pirmo būtinumo, bus siekiama stabdyti išlaidų augimą.
O 2022–2023 metų laikotarpiu ekonomika augs po 2,3 proc., prognozuoja Finansų ministerija.
PLAČIAU SKAITYKITE: V.Šapoka apie ekonomikos prognozes: situacija suteikia santūraus optimizmo
„Swedbank“: ekonomika šiemet trauksis mažiausiai euro zonoje
Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP trauksis mažiausiai euro zonoje – tik 1,7 procento.
Tai lėmė ir geros šalies startinės pozicijos – maža skola prasidėjus pandemijai, neperkaitusi ekonomika, ir sėkmingas viruso suvaldymas, lėmęs greitą vidaus vartojimo atsigavimą. Banko ekonomistai mano, kad jau kitąmet Lietuvos ekonomika augs 5 proc., tačiau įspėja apie didėsiančios infliacijos grėsmę ir būsimą europinį taršos mokestį.
PLAČIAU SKAITYKITE: N.Mačiulis: Lietuvos ekonomika šiemet trauksis mažiausiai euro zonoje
