Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 6 dieną atmetė „Grigeo Klaipėdos“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 metų gegužės sprendimą.
Teismo sprendimu, ne agentūra, o Aplinkos apsaugos departamentas turi spręsti, ar reikia papildomos informacijos, tyrimo bei kitų veiksmų.
„Būtent (Aplinkos apsaugos – BNS) departamentas, esant abejonėms, neaiškumams, duomenų trūkumui ar kitoms reikšmingoms aplinkybėms ar informacijai, turi teisę prašyti pateikti papildomą informaciją bei atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi, siekiant gauti visus duomenis, reikšmingus sprendimo priėmimui“, – pranešime teigė LVAT.
„Departamentas pripažintas kompetentinga institucija priimti sprendimą dėl aplinkos priemonių taikymo, nes jis (...) privalo atsižvelgti į visą gautą informaciją ir duomenis, taip pat ir gautą reikšmingumo vertinimą“, – rašoma nutartyje.
Departamentas 2020 metų vasarį įpareigojo agentūrą atlikti tyrimą dėl „Grigeo Klaipėdos“ galimai neteisėtos veiklos neigiamo poveikio aplinkai, kai iš dalies biologiškai nevalytos nuotekos buvo išleidžiamos į „Klaipėdos vandenų“ kolektorių, per kurį jos pateko į Kuršių marias.
2020 metų birželį departamentas „Grigeo Klaipėdai“ pateikė Kuršių marių ekologinės būklės pablogėjimo įvertinimą bei paprašė bendrovės pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą, pateikti duomenis, kaip neigiamas poveikis aplinkai bus pašalintas.
„Grigeo Klaipėda“ teismui teigė, kad gavusi departamento tyrimo duomenis paprašė JAV ir Italijos mokslininkų grupės atlikti papildomą vertinimą.
„2020 metų rugpjūčio 7 dieną ši grupė pateikė ekspertinę ataskaitą, kurioje paneigtos vertinime padarytos išvados dėl bendrovės veiksmais padaryto poveikio Kuršių marių ekologinei ir cheminei būklei“, – teismui teigė „Grigeo Klaipėda“.
Bendrovė taip pat teigė, kad Aplinkos apsaugos agentūros tyrime yra trūkumų, neišsklaidytos „Grigeo Klaipėdos“ abejonės dėl priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir padarinių.
Agentūra teismui teigė nesutinkanti su ekspertų vertinimu, nes jos tyrimas atliktas išsamiai. Be to, anot jos, bendrovė buvo įtraukta į tyrimo procesą ir galėjo svarbią informaciją, pavyzdžiui, mokslininkų grupės vertinimą, teikti jo metu.
„Siekdamas panaikinti raštą, pareiškėjas („Grigeo Klaipėda“ – BNS) piktnaudžiauja savo teisėmis ir nori padaryti įtaką nagrinėjamai baudžiamajai bylai“, – pažymėjo agentūra.
Aplinkos apsaugos departamentas yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jis nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla bendrovei bei buvusiems ir esamiems jos vadovams.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi įmonės dokumentacija gali būti klastojama. Įtarta, jog įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienerius metus.
