Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 13 dieną nutarė, jog agentūra produktus pirko skaidriai ir sąžiningai.
„Nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas (RRA – BNS), vykdydamas pirkimą, elgėsi nesąžiningai“, – teigiama LVAT nutartyje.
LVAT panaikino agentūrai nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2016 metų sprendimą, taip pat Lietuvoje veikiančios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) tų pačių metų balandį priimtą pažeidimo tyrimo išvadą ir sprendimą dėl grąžintinų lėšų.
RRA laikinasis vadovas Artūras Bagotyrius tikisi palankaus sprendimo ir dėl reikalavimo grąžinti dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų.
„213 tūkst. eurų – tokia bauda mums buvo paskirta, mes iš karto sakėme, kad sprendimas neteisėtas, teismas atsižvelgė į mūsų argumentus (...) Kita bauda buvo paskirta 332 tūkst. eurų, kitas posėdis numatytas balandžio 11 dieną, tikimės, kad ir antras sprendimas bus palankus mums, nes praktiškai bauda paskirta pagal panašius kriterijus“, – BNS sakė A.Bagotyrius.
RRA jau yra grąžinusi vieno pirkimo esą netinkamai panaudotas išlaidas – 26 tūkst. eurų. Tačiau A.Bagotyrius teigė, kad LVAT balandį priėmus agentūrai palankią nutartį, svarstoma atgauti šias lėšas.
„Mes to sprendimo, kadangi maža suma, nebuvome skundę, mes ją sumokėjome, kad nesiskaičiuotų palūkanos. Matyt, jeigu bus palankus ir antras (LVAT – BNS) sprendimas, bandysime išsireikalauti ir tą sumą, kurią sumokėjome ESFA – aišku, turėsiu apie tai kalbėtis su teisininkais“, – sakė A.Bagotyrius.
Jis anksčiau BNS yra teigęs, kad RRA neturi lėšų grąžinti panaudotus pinigus.
Už Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamus maisto produktų pirkimus skurstantiesiems atsakinga ESFA anksčiau yra pareiškusi, kad konkurencijos ribojimai ir kiti viešųjų pirkimų pažeidimai galėjo lemti, jog maistas pirktas itin brangiai.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimais, bendras maisto pirkimas nepasiturintiesiems galėjo viršyti 13 proc., tačiau, kita vertus, šiems žmonėms reikalingos specialios pakuotės, žymėjimas, todėl jų kaina gali būti aukštesnė negu rinkoje.
Viešųjų pirkimų tarnyba prieš kelerius metus nustatė, kad 2011-2015 metais miltai buvo pirkti vidutine 485 eurų už toną kaina, o Rinkos reguliavimo agentūra miltus pirko brangiausiai – už 732 eurus.
Žemės ūkio ministerija, remdamasi rinkos kainų tyrimu, teigė, kad miltų, miežinių kruopų, greito paruošimo kviečių košių, konservuotų pupelių, makaronų kainos viršijo didmeninę rinkos kainą, tuo metu viešumoje keltos abejonės dėl aliejaus, avižų košių, saldinto sutirštinto pieno ir kiaulienos konservų nepasitvirtino, nes jų kaina buvo žemesnė už didmeninę rinkos kainą.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimais, bendras maisto pirkimas nepasiturintiesiems galėjo viršyti 13 proc., tačiau, kita vertus, šiems žmonėms reikalingos specialios pakuotės, žymėjimas, todėl jų kaina gali būti aukštesnė negu rinkoje.
Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, Lietuvai 2014–2020 metams skyrė 76,5 mln. eurų. Maisto produktų krepšelyje buvo kvietiniai miltai, cukrus, aliejus, makaronai, ryžiai, grikiai, kruopos, mėsos konservai, sausi pusryčiai.
2016 metais VAAT nusprendė, kad RRA pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą – produktų pirkimo neskaidymas į dalis tiesiogiai lėmė pernelyg aukštus reikalavimus ir tai apribojo konkurenciją. Pasak teismo, produktai buvo skirti naudoti kasdienėje buityje, todėl, pavyzdžiui, ne patys brangiausi sausi pusryčiai būtų tinkamas maistas.
Jei Seimas pritars, RRA bus panaikinta, o ją turėtų pakeisti nauja viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Kaip anksčiau BNS teigė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius, tikėtina, kad RRA bus likviduota iki šių metų pabaigos.