„Reikia išmintingai įsivertinti, ar šis trumpalaikis siekis valstybei surinkti daugiau mokesčių nesukurs ilgalaikių neigiamų pasekmių – ar mes tikrai norime parodyti investuotojams, kad bet koks sektorius gali būti per kelias savaites apkrautas naujais mokesčiais surandant priežasčių pateisinti skubą? Ar tikrai norime verslui rekordinių palūkanų aplinkoje dar labiau branginti paskolas?“, – kalbėjo LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
LVK požiūriu, šis mokestis bankams ženkliai paveiks Lietuvos, kaip investicijoms palankios ir stabilios jurisdikcijos, reputaciją. Anot konfederacijos, mokestis parengtas ir tiksliai nutaikytas ne tik į konkretų sektorių, bet į labai konkrečias vieno sektoriaus įmones. Pasak LVK, priėmus šį mokestį būtų nustatytas pavojingas precedentas, kad ateityje gali būti nustatomos diskriminacinės sąlygos ne tik konkrečiam ekonomikos sektoriui, bet ir konkrečioms įmonėms ar jų grupėms dėl vienos ar kitos viešojoje erdvėje aktualizuojamos viešosios politikos problemos.
LVK taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, kartu su Prezidento kanceliarija vertina finansavimo trūkumą Lietuvos verslo suplanuotoms investicijoms. Kapitalo prieinamumo deficitą preliminariai siūloma spręsti Vyriausybei pigiau pasiskolinant pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF) ir perskolinant šias lėšas verslui. Šiame kontekste LVK nesupranta, kodėl valstybė vienais veiksmais siekia spręsti nepakankamo kapitalo prieinamumo problemą, o iš kitos – ją gilinti.
LVK taip pat pastebi, kad mokestis gali iškraipyti konkurenciją – atsižvelgiant į tai, kad apmokestinamos bus tik pačios didžiausios Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos, tai gali sudaryti sąlygas pigesnes finansines paslaugas teikti visoms likusioms kredito įstaigoms, taip sudarant nelygias konkurencines sąlygas rinkoje.
