Be to, užbaigęs obligacijų pirkimą, ECB dar ilgai reinvestuos įplaukas iš šių vertybinių popierių, pažymėjo Mario Draghi.
Jo teigimu, sprendimais, kuriuos ECB priėmė spalio mėnesio posėdyje, siekiama paremti „labai palankias finansines sąlygas“, kurios yra būtinos siekiant paskatinti infliacijos pakilimą į ECB taikomą tikslinį beveik 2 proc. lygį.
M.Draghi pažymėjo matąs ženklų, kad euro zonoje didėja grynoji infliacija ir šiek tiek spartėja darbo užmokesčio augimas.
ECB spalio mėnesio posėdyje nusprendė nuo kitų metų sausio turto pirkimui kas mėnesį išleidžiamą sumą sumažinti nuo 60 mlrd. iki 30 mlrd. eurų. Be to, programa buvo pratęsta iki 2018 metų rugsėjo mėnesio.
Euro zonos bendrasis vidaus produktas per šių metų pirmąjį ketvirtį padidėjo 0,6 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,7 procento.
M.Draghi patvirtino, kad prireikus ECB gali dar pratęsti programą ir (arba) padidinti jos apimtį.
Visgi jis pažymėjo, kad vidaus kainų spaudimas euro zonoje tebėra nuosaikus, o ekonomikos perspektyvos bei tolesnė infliacijos kryptis priklauso nuo tolesnės paramos, kuri užtikrinama pinigų politika.
„Taigi siekiant skatinti infliacinį spaudimą, tebėra būtinas ... piniginis skatinimas, – pareiškė M.Draghi. – Parama ekonomikai užtikrinama toliau tęsiant turto pirkimą ... ir paskiau reinvestuojant įplaukas iš išperkamų obligacijų.“
Pasak ECB vadovo, iš ekspertų surinktų duomenų matyti, kad pasaulio ekonomikos „augimo impulsas“ antrąjį pusmetį, palyginti su pirmuoju pusmečiu, nenenusilpo.
Euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų pirmąjį ketvirtį padidėjo 0,6 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,7 procento.
Euro zonos ekonomikai kylanti rizika apskritai yra subalansuota, pažymėjo M.Draghi. Anot jo, rizika, dėl kurios valiutos bloko ekonomikos plėtra galėtų sulėtėti, visų pirma yra susijusi su pasauliniais veiksniais ir su padėtimi valiutos rinkoje.
Metinė infliacija euro zonoje rugsėjį sudarė 1,5 proc. ir, ECB vertinimais, iki šių metų pabaigos laikinai sumažės.
„Nuo 2017 metų pradžios grynosios infliacijos rodikliai šiek tiek padidėjo, tačiau reikės labiau įtikinamų stabilaus jų augimo ženklų, – pareiškė M.Draghi. – Manoma, kad dėl pinigų politikos priemonių, ekonomikos augimo, nepanaudojamų išteklių apimties mažėjimo ir spartesnio darbo užmokesčio augimo grynoji infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu toliau laipsniškai didės.“
M.Draghi pažymėjo, kad sprendimai, apie kuriuos buvo paskelbta pasibaigus ECB posėdžiui, buvo priimti vienbalsiai.
Atsakydamas į klausimą apie padėtį, susijusią su Katalonija, ECB vadovas pareiškė, kad dar pernelyg anksti spręsti, ar dėl to galėtų kilti rizika finansų stabilumui. Visgi ECB atidžiai stebi padėtį Ispanijoje.
ECB sprendimai pakėlė Europos akcijų indeksus
Investuotojams vertinant ECB sprendimus, iš kurių, ekspertų nuomone, matyti, kad euro zonos centrinis bankas laikosi švelnesnės pozicijos, pagrindiniai Europos akcijų indeksai ketvirtadienį fiksavo prieaugį.
Bendras didžiausių Europos įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ šoktelėjo 1,1 proc. iki 391,27 punkto.
Didžiosios Britanijos FTSE 100 pakilo 0,5 proc., Prancūzijos CAC 40 – 1,5 proc., o Vokietijos DAX – 1,4 procento.
Ispanijos IBEX pašoko 1,9 procento. Ispanijos žiniasklaidai pranešus apie tai, kad Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemontas gali paleisti Katalonijos parlamentą ir paskelbti pirmalaikius rinkimus, indeksas sesijos metu buvo pakilęs net 2,7 procento.
Visgi C.Puigdemontas atsisakė skelbti rinkimus, taigi tiesioginį Katalonijos valdymą Madridas gali perimti jau penktadienį. Ketvirtadienį C.Puigdemontas tęsė derybas su Ispanijos vyriausybe, tardamasis dėl galimybės atidėti Ispanijos Konstitucijos 155 straipsnio taikymą arba atsisakyti šios priemonės.
Pasibaigus deryboms jis pareiškė iš Madrido nesulaukęs „pakankamų garantijų“, jog Ispanijos vyriausybė atsisakys tiesioginio Katalonijos valdymo.
Sprendimą dėl atsakymo į Madrido pasiūlymus turės priimti Katalonijos parlamentas, pareiškė C.Puigdemontas. Regioninio parlamento posėdis, kuriame bus svarstomas šis klausimas, prasidės ketvirtadienio vakare ir bus tęsiamas penktadienį.
Ispanijos banko „Banco de Sabadell“ akcijų kursas ketvirtadienį pašoko 3,2 proc., o BBVA – 1,8 procento.
Bendras didžiausių Europos įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ šoktelėjo 1,1 proc. iki 391,27 punkto.
„Paaiškėjo, kad dėl turto pirkimo programos ... ECB laimėjo „balandžių“ stovykla. Štai kodėl euras pinga, o akcijų rinkose stebima teigiama reakcija“, – pareiškė „Monex Europe“ analitikas Manuelis Ortizas-Olave'as.
Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ akcijos atpigo 7,4 proc., o jo kapitalizacija sumažėjo net 2,5 mlrd. svarų (3,28 mlrd. JAV dolerių). Nors finansų įstaigos pelnas praėjusį ketvirtį padidėjo, smukus pajamoms iš prekybos operacijų sumažėjo ir jos įplaukos.
Vokietijos „Deutsche Bank“ akcijų kursas sumenko 0,8 procento. Dėl nedidelio kintamumo rinkose jo pelnas iš prekybos operacijų taip pat sumažėjo. Dėl to banko įplaukos smuko beveik 10 procentų.
Suomijos „Nokia“ akcijų kursas krito 17,5 proc., pasklidus žiniai apie tai, jog sumažėjus telekomunikacijų įrangos pardavimams įmonė trečiąjį ketvirtį patyrė didesnius nuostolius.
O lustų gamintojos „STMicroelectronics“ kapitalizacija padidėjo 10 procentų. Neslūgstant įmonės gaminių paklausai, jos ketvirčio pelnas padidėjo tris kartus, o įplaukos išaugo beveik 20 procentų.
ECB sprendimai, įmonių skelbiami veiklos rezultatai kelia JAV akcijų rinką
Investuotojams vertinant ECB priimtą sprendimą dėl laipsniško turto pirkimo apimties mažinimo ir įmonių skelbiamus ketvirčio veiklos rezultatus, JAV akcijų indeksai ketvirtadienį „žaliuoja“.
Indeksas „Dow Jones Industrial Average“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 114,59 punkto, arba 0,49 proc., iki 23444,05 punkto.
„Standard & Poor's 500“ ūgtelėjo 7,84 punkto, arba 0,31 proc., iki 2564,99 punkto, o „Nasdaq Composite“ – 3,06 punkto, arba 0,05 proc., iki 6566,95 punkto.
Ypatingą dėmesį investuotojai skiria technologijų sektoriui, nes, pasibaigus ketvirtadienio prekybos sesijai, savo ketvirčio veiklos rezultatus paskelbs „Google“ patronuojančioji bendrovė „Alphabet“, „Amazon“ ir „Microsoft“.
Trečiadienį „Dow Jones Industrial Average“ ir „Standard & Poor's 500“ smuko labiausiai per daugiau kaip septynias savaites.
„ConocoPhillips“ akcijos nuo sesijos pradžios pabrango 1,2 procento. Naftos milžinė, 2016 metų trečiąjį ketvirtį patyrusi nuostolių, šių metų trečiąjį ketvirtį jau veikė pelningai. Jos pakoreguotas pelnas sudarė 0,16 JAV dolerio akcijai ir buvo dukart didesnis negu vidutiniškai prognozuota analitikų.
„Ford Motor“ akcijų kursas pakilo 1,8 procento. Automobilių gamintojos grynasis pelnas liepos–rugsėjo mėnesiais pašoko 63 proc., o pakoreguotas pelnas sudarė 0,46 JAV dolerio akcijai vietoj prognozuotų vidutiniškai 0,33 JAV dolerio. Įplaukos padidėjo iki 33,646 mlrd. JAV dolerių ir viršijo ekspertų prognozuotus vidutiniškai 32,9 mlrd. JAV dolerių.
Indeksas „Dow Jones Industrial Average“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 114,59 punkto, arba 0,49 proc., iki 23444,05 punkto.
„Twitter“ akcijų kursas pašoko 13 proc., socialiniam tinklui pranešus apie praėjusį ketvirtį sumažėjusius nuostolius. Tačiau „Twitter“ taip pat pripažino, jog daug metų skelbdavo per didelius naudotojų skaičius.
„United Parcel Service“ (UPS) kapitalizacija paūgėjo 0,2 procento. Kaip ir prognozuota, siuntų pristatymo tarnybos grynasis pelnas trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, beveik nepakito, o įplaukos padidėjo 7 proc. – labiau negu prognozuota.
O „American Airlines Group“ akcijos pabrango 3,8 procento. Dėl uraganų oro vežėjos pelnas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 15 proc., bet buvo didesnis negu tikėtasi rinkoje. Be to, įmonė pagerino metines prognozes.
