„Nuskambėjo pasiūlymas, kad ši parama bus teikiama rekapitalizuojant įmones. Tai, žmonių kalba, reiškia perimant jų akcijas ir potencialiai valdymą. Motyvacija labai paprasta – gavus paskutinės galimybės pagalbą turi atsiskaityti už ją. Skambiai žongliruojama frazėmis, kad taip valstybė turi užsidirbti ir pridėtinė vertė turi likti čia“, – komentare žiniasklaidai tvirtino M.Dubnikovas.
Fondas, kurį valdys Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi „Invega“, dalyvaudamas Europos Centrinis Banko (ECB) 750 mlrd. eurų programoje galėtų pritraukti iki 3 mlrd. eurų ir jais finansuoti įmonių akcijas ir obligacijas, taip sprendžiant bendrovių mokumo problemas.
Pasak M.Dubnikovo, viskas būtų gerai, jei fondas pinigus skolintų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip gavęs iš ECB, būtų galima ir akcijas kapitalizuoti, jei numatomas mechanizmas grįžti atgal, tačiau pasiūlymuose sakoma, kad pinigai bus skolinami už savikainą plius atskiros bendrovės rizikos norma, o apie akcijas gan aiškiai formuojama, kad jos ir liks šiame fonde – kaip auksinis laikrodis lombarde.
„Netgi pasiūlymuose buvo įvardintas žodis „lombardas“. Klausant komentarų net šiurpas perėjo per nugarą – maro metu valstybė ketina steigti lombardą? Tai yra marodieriavimas su visomis iš to išplaukiančiomis reikšmėmis“, – teigė M.Dubnikovas.
Anot jo, fondas nepadės visai šalies ekonomikai be išimties, o selektyviai rinksis „perspektyviausius kąsnelius“, juos perimdamas ir vėliau valdydamas, su visomis neigiamomis to pasekmėmis. Visų pirma, valstybinės įmonės konkuruos su privačiu verslu nelygiomis sąlygomis (kapitalo prieinamumas, neefektyvumo toleravimas, mokestinės lengvatos), krizės valdymas truktų daug ilgiau, nes ją išgyvenęs privatus verslas susidurs su ekonominiais iššūkiais ir valstybiniu konkurentu.
„Iliustruojant siūlomų planų dramatiškumą galima pasakyti, kad čia yra tas pats, kai kariuomenės vadas praneša, jog karo metu bus ginamos tik tos sodybos, kurios yra gražios ir vėliau po karo bus kontroliuojamos kariuomenės, nes taip jų kuriamas gėris teisingiau pasiskirstys tarp kariuomenės ir visuomenės“, – tvirtino M.Dubnikovas.
Jo teigimu, šiuo metu vyksta karas ir šaudmenys turi būti prieinami visiems ir lygiomis teisėmis, taip pat ir kapitalas – ne su marža ir ne su sąlyga atiduoti savo verslą.
„Minėtas fondas gali ir turi būti įsteigtas, jei tai geriausias būdas prieiti prie ECB lėšų, tačiau vėliau tos lėšos turi būti greitai ir efektyviai duodamos esamoms verslo struktūroms be didesnių apribojimų. (...) Tai suvaldytų laikinas nemokumo krizes ir tuo pat metu mes iš krizės išeitume daug stipresni“, – pabrėžė analitikas.
Pasak jo, jei yra galimybė į Lietuvos finansų sistemą įlieti milijardines lėšas, tą reikia daryti siekiant, kad kapitalas pasklistų kuo plačiau, būtų išgelbėta daugiau darbo vietų ir nesulaužyti žmonių likimai.
„Galbūt dalis kapitalo nutekės į supuvusius užutekius, tačiau čia turi veikti teisėsauga ir už vagystes reikia bausti, o ne bausti visus, kurie siekia išgyventi“, – sakė M.Dubnikovas.
Siekdama mažinti pandemijos COVID-19 padarinius ekonomikai, užtikrinti Lietuvoje veikiančių bendrovių likvidumą ir skatinti verslo plėtrą, Vyriausybė trečiadienį nusprendė įsteigti fondą, skirtą investuoti į sunkumus dėl COVID-19 patiriantį verslą.
Už fondo įsteigimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija, fondo veiklos pradžia numatyta balandžio 15 diena.
