„Poveikis didžiausias buvo smulkiems verslams, kurie prioritetų didelės įtakos šalies ekonomikai neturi. Jiems teko tikrai gerokai palaukti“, – LRT radijui trečiadienį sakė M.Dubnikovas.
Anot jo, stambusis verslas turi prioritetines linijas, kurios elektros tinklų yra aptarnaujamos greičiau – jų elektros tiekimas atstatomas pirmiau.
M.Dubnikovas teigė, kad vienas iš sprendimų – elektros energijos kaupimo įrenginiai, kuriais dalį energijos galima atsidėti ir vartoti tuomet, kai jos nėra.
„Nemanau, kad tai bus žaidimą keičiantis faktorius čia ir dabar, bet tai yra pirmasis įžiebimas, kuris paskatins tolimesnius procesus (...). Manau, kad tai yra Vyriausybės ir valstybės interesas įžiebti tą kibirkštį, pradėti procesą“, – kalbėjo jis.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Žaliosios transformacijos departamento direktorės Agnės Markauskienės teigimu, agentūra liepos 4 dieną įmonėms pristatė paramą elektros kaupimo pajėgumų plėtrai, siekiant subalansuoti elektros energetikos sistemą.
„Kol kas esame užregistravę šešias paraiškas už kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Paramai bendrai yra skirta 48 mln. eurų iš modernizavimo fondo lėšų“, – teigė A.Markauskienė.
Dėl praėjusios savaitės pradžioje parą trukusios stiprios liūties ir didelio vėjo elektros sutrikimus iš viso patyrė apie 300 tūkst. šalies elektros vartotojų. Stiprus vėjas nulaužė daug medžių, jų šakų, šie nutraukė daug elektros oro linijų.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmadienį BNS informavo, kad antradienio ryte elektros tiekimas šalyje vis dar buvo sutrikęs apie 400 vartotojų, jį buvo planuojama atkurti dar tą pačią dieną.
