Versle yra sakoma, kad laikas yra pinigai, tačiau tai galima perfrazuoti, kad greitis generuoja pinigus. Svarbu, kaip greitai galime apsukti investicinį ciklą, kad iš jo gautume pelno. Kuo daugiau ciklų apsuksime, tuo daugiau pinigų į Lietuvą atkeliaus. Čia tas pats, kaip kelis derlius per sezoną nuimti.
Sutrikus žaliavų tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos atsirado iššūkių, kad anksčiau gautas žaliavas (metalus, medieną ir net skaldą) tenka pakeisti kitais tiekėjais. Mastai pakeičiamų prekių yra tikrai dideli.
Remiantis Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2020 metais importas iš Baltarusijos sudarė 760 mln. eurų, iš kurių pagrinde buvo įvairios statybinės ir energetinės žaliavos. Iš Rusijos tuo pat metu importavome apie 2,6 mlrd. eurų vertės prekių – taip pat žaliavų. Tiesa, 65 proc. arba 1,7 mlrd. eurų iš Rusijos sudarė kuras ir tepalai, kurių jau didžiąją apimtimi (dujos ir nafta) atsisakėme, tačiau likusi dalis vėl susidėjo iš plieno, medienos, trąšų, tinko bei cemento ir t.t.
Visas šias žaliavas teks pakeisti, tačiau tam reikės laiko ir valstybės priežiūros palaikymo. Palaikymo, tai reiškia ne lengvatų ar pinigų, bet greitai priimamų sprendimų. Vienas pagrindinių reikalavimų yra sertifikavimas. Iš naujų rinkų atvežamos žaliavos turi būti sertifikuojamos ir patvirtinamos kaip tinkamos. Čia reikia greičio ir lankstesnio požiūrio į terminus, nes verslas yra pasirengęs veikti greitai.
O ar greitai veiks priežiūros institucijos ir neleis sustoti nuiminėjant papildomus derlius? Tai labai svarbu statybų ir infrastruktūros sektoriams, kur galimas ekonominis atšalimas dėl žaliavų trūkumo. Žaliavos jau rasto, bet reikės jas atsivežti ir sertifikuoti. Taip pat greičio trūksta ir kituose sektoriuose.
Apskritai kalbant, šios dienos karo realijos, kai karas vyksta ne tik Ukrainos žemėse, bet ir daug platesnis geografiškai ekonominis poveikis galėtume kelti klausimą, kodėl nepriėmus strateginio tikslo peržiūrėti visų priežiūros institucijų (plačiąja prasme) terminus ir juos sutrumpinti 30 – 50 proc.
Susikoncentruoti į tai, kaip verslui leisti nuimti kelis derlius šiais metais, kas ilgainiui leistų didinti ir surenkamus mokesčius ir darbo vietų skaičių bei pragyvenimo lygį. Ko gero niekada nebuvo tokio gero laiko susikoncentruoti į priežiūros reikalavimų reviziją – tai paklotų ilgalaikius pamatus tolimesniam greičiu pagrįstam augimui.
Kalbant apie greitį yra dar viena sritis, kur greitis net tik teigiamas, bet ir neigiamas. Praėjusių metų pabaigoje 25 Seimo nariai registravo projektą, kad būtų uždrausta Lietuvoje auginti kailinius žvėrelius kompensuojant sektoriui praradimus. Tokiam sprendimui buvo pritarta ir klausimas bus svarstomas šio pavasario sesijoje. Tai reiškia, kad Lietuvoje būtų panaikinta viena iš ūkio šakų, kurias toliau plėtoja kitos ES šalys.
Lietuvoje šio sektoriaus eksportas kasmet svyruodavo apie 50 – 80 mln. eurų ir be šių pajamų Lietuva netektų taip pat ir darbo vietų, kurios pagrinde yra regionuose. Maža to, preliminariais duomenimis kompensacijų už uždaromus ūkius kiekis gali sudaryti tarp 200 – 250 mln. eurų. Kompensacijos būtų skiriamos ūkiams, darbuotojams ir už infrastruktūrai padarytą žalą, tad kyla klausimas – koks čia valdininko greičio supratimas apie Lietuvos verslą?
Stovime prieš didelių išbandymų bangą, kai reikės susitvarkyti su ekonominiais iššūkiais – infliacija, biudžeto surinkimas, pašalpų ir kompensacijų skyrimas. Šioje situacijoje galime ir išlošti, jei spėsime per bangos keterą peršokti laiku, tačiau tam reikia verslo laivui greičio. Verslo įgulos yra pasirengusios dirbti, tačiau valstybės uosto kapitonas taip pat turi padidinti sprendimo priėmimo greitį ir jokiu būdu nesvarstyti, kaip jį sumažinti arba netgi sustabdyti.