FED vėl apmalšino investuotojų optimizmą
Spalio 28 d. JAV akcijų rinkose fiksuotas optimizmo pliūpsnis dėl gerų ekonomikos duomenų ir įmonių pajamų perspektyvų. Tačiau jį greitai numalšino lapkričio pirmosiomis dienomis įvykęs JAV Federalinių rezervų banko (FED) posėdis, per kurį bazinių palūkanų norma jau 4 kartą šįmet buvo padidinta 0,75 proc. punkto.
Per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ sugebėjo paaugti 2,87 proc. iki 32 403 punkto, tuo metu „S&P 500“ po itin permainingo laikotarpio sumažėjo 0,71 proc., o „Nasdaq Composite“ dėl neigiamų naujienų technologijų sektoriuje prarado 4,3 proc. vertės.
FED valdybos pirmininkas Jerome‘as Powellas teigė, kad būtų tikslinga sulėtinti palūkanų didinimo tempą gruodžio mėnesį. Jis taip pat pažymėjo, kad nauji duomenys nuo paskutinio susitikimo rodo „galutinį palūkanų normų lygį būsiant didesnį, nei tikėtasi anksčiau“.
FED vertinimu, JAV darbo rinka išlieka per stipri, todėl tolesnio palūkanų didinimo poreikis grindžiamas ne vien infliacijos rodikliu. Centrinio banko vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad kelias „minkšto ekonomikos nusileidimo“ link tampa vis siauresnis.
Prieštaringi JAV ekonomikos signalai
Per trečiąjį šių metų ketvirtį JAV BVP paaugo 2,6 proc., tam daugiausiai įtakos turėjo JAV eksportas. Paslaugų indeksas (PMI) mažėjo iki 54,4, išlikdamas augimo teritorijoje.
Lapkričio 4 d. paskelbti darbo rinkos duomenys parodė, kad darbo vietų skaičius per spalio mėnesį padidėjo 261 tūkst., o rugsėjo reikšmė perskaičiuota į 315 tūkst. darbo vietų.
Nedarbo lygis pakilo iki 3,7 proc., o darbuotojų aktyvumas sumažėjo, tačiau vidutinio valandinio darbo užmokesčio augimas pranoko prognozes.
Tolesnis JAV dolerio ir euro paritetas
JAV doleris, tam tikrą laiką rodęs silpnėjimo tendenciją prieš eurą, pastarosiomis dienomis vėl pabrango pasirodžius stipriems vartotojų išlaidų duomenims ir tolesnės griežtos FED pinigų politikos perspektyvai.
„Swedbank“ valiutų strategų vertinimu, kol kas nėra priežasčių, dėl kurių euro ir JAV dolerio santykis turėtų pasitraukti iš pastaruoju metu nusistovėjusio prekybos diapazono. Tolesnis JAV dolerio stiprėjimas neigiamai paveiktų rizikingas JAV turto klases, tuo metu rizikos premija euro pusėje turėtų išlikti artimiausią žiemą.
Anglijos bankas siunčia signalą, kad lūkesčiai dėl bazinių palūkanų normų Jungtinėje Karalystėje yra per dideli. Rizikos premija už sterlingą išlieka, tačiau iššūkių jam sumažėjo. Svarų sterlingo kursas JAV dolerio atžvilgiu pastaruoju metu sustiprėjo 0,9 proc. ir lapkričio 4 d. buvo prekiaujamas 1,13 JAV dolerio už 1 sterlingą lygyje.
Japonijos jena nukrito 1,5 proc. po Japonijos banko įsikišimo į valiutų rinką, ir praėjusį penktadienį jos kursas nusistovėjo ties 146 jenoms už 1 JAV dolerį.
Obligacijų pajamingumas dar išaugo
Obligacijų rinkose JAV iždo obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites šoktelėjo į naujas šių metų aukštumas. 10 metų iždo pajamingumas dviejų savaičių perspektyvoje sumažėjo 8 baziniais punktais ir sudarė 4,17 proc. (aukščiausias lygis fiksuotas spalio 24 d.).
2 metų trukmės obligacijų pajamingumas, kuris dažniausiai seka palūkanų normų lūkesčius, per dvi savaites pakilo 16 bazinių punktų iki 4,66 proc. ir lapkričio 3 d. siekė naują aukščiausią lygį šiais metais.
Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumo, išliko apversta ir išlaikė neigiamą 49 bazinių punktų skirtumą, kuris trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo pakilęs iki 51 punkto. „Swedbank“ analitikų vertinimu, išliekantis skirtumas ir toliau indikuoja apie recesijos tikimybę.
Europa juda ekonomikos recesijos link
Europos centrinio banko (ECB) pareigūnai susilaikė nuo komentarų apie galimą kitą banko žingsnį dėl palūkanų pokyčio gruodžio mėnesį. Per spalio pabaigoje įvykusį posėdį bazinės palūkanos antrą kartą iš eilės buvo pakeltos 0,75 proc. punkto, nors trys komiteto nariai pasisakė už mažesnį 0,5 proc. punkto palūkanų pakėlimą.
Infliacija Europoje pasiekė dar vieną rekordinį lygį ir spalio mėnesį sudarė 10,7 proc. Euro zonos BVP per trečiąjį šių metų ketvirtį padidėjo 0,2 proc., o gamybos aktyvumas nukrito iki žemiausio lygio nuo 2020 m. pradžios.
Infliacija Europoje pasiekė dar vieną rekordinį lygį ir spalio mėnesį sudarė 10,7 proc.
ECB prezidentė Christine Lagarde paantrino FED prezidentui sakydama, kad „lengvas ekonominis nuosmukis“ nesutramdys infliacijos ir palūkanų normos vis dar turi vietos augti. Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, vartojimą Europoje veikia ne tik pinigų politika, bet ir aukštos energetinių išteklių kainos, todėl poveikis ekonominiam aktyvumui gali išryškėti kur kas greičiau nei, pavyzdžiui, JAV rinkoje.
Kaip rodo PMI indeksas, ekonominis aktyvumas sumažėjo visose didžiausiose bloko narėse, išskyrus Airiją. Didžiausias susitraukimas užfiksuotas Ispanijoje ir Vokietijoje. Recesijos link juda ir Jungtinės Karalystės ekonomika.
Europos akcijų rinkos nuvertintos
Didesni įmonių pelningumo augimai Europoje, palyginti su JAV, neatsispindi akcijų kainose. Pavyzdžiui, „STOXX Europe 600“ indekso santykinis vertinimas yra 30 proc. mažesnis nei „S&P 500“, nepaisant geresnių trečiojo ketvirčio rezultatų ES. „Bloomberg“ skaičiuoja, kad Europos akcijos įskaičiuoja 15 proc. pelno sumažėjimą, o JAV – tik 5 proc., todėl JAV akcijos yra labiau pažeidžiamos, jei bendrovės nepateisins pelno prognozių.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas lapkričio 4 d. dviejų savaičių perspektyvoje išaugo 4 proc., Vokietijos DAX indeksas ūgtelėjo 4 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas paaugo apie 5 proc., o Baltijos šalių „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė su 4 proc. prieaugiu.
Azijos rinkose – pozityvesnės nuotaikos
Japonijos gamybos sektorius spalį toliau plėtėsi, tai rodo paskelbti naujausi PMI duomenys, kurie siekė 50,7 lygį. Paslaugų PMI taip pat pagerėjo iki 53 lygio, o sudėtinis PMI pakilo iki 51,7 lygio, palyginti su 51 lygiu rugsėjį.
Pažymėtina, kad Japonijos bankas spalio 28 d. baigė savo pinigų politikos posėdį ir paskelbė, kad laikys itin žemas palūkanų normas (-0,1 proc. trumpalaikėms palūkanų normoms ir 0 proc. 10 metų trukmės vyriausybės skolai). Tačiau jis padidino savo pagrindinės vartotojų infliacijos tikslą iki 2,9 proc. šiais finansiniais metais, kurie baigsis 2023 m. kovo mėn., ir o kitų metų infliacijos tikslą − iki 1,6 proc.
Per pirmą lapkričio savaitę Kinijos akcijos Honkonge artėjo prie geriausios atkarpos nuo 2015 m. Optimizmą rinkoje paskatino spekuliacijos dėl COVID-19 karantino nutraukimo ir technologijų akcijų šuolis – „Hang Seng“ indeksas šoktelėjo daugiau nei 6 proc.
Dviejų savaičių laikotarpį Azijos rinkos užbaigė nuosaikesnėmis nuotaikomis. Japonijos „Nikkei“ per pastarąsias dvi savaites pakilo kiek mažiau nei vienu procentu. Kinijos „blue chips“ indeksas „CSI 300“ nukrito 2,5 proc., Honkongo „Hang Seng“ augimas galiausiai sudarė tik 1 proc.
Europoje – 2 kartus sumažėjusios dujų kainos
Europai džiaugiantis šiltesniais orais nei įprastai, energijos poreikis šildymui yra kur kas mažesnis nei prognozuota. Tai leido Europos valstybėms pasiekti praktiškai pilną dujų saugyklų užpildymą dar prieš žiemos sezono pradžią ir lėmė daugiau kaip 2 kartus sumažėjusią dujų kainą žiemos sezonui, palyginti su šių metų vasarą pasiektu piku. Rugpjūtį dujų kaina Europoje buvo pasiekusi 300 eurų už MWh lygį, kai gruodžio kaina šiuo metu siekia apie 110 eurų, o vasario – apie 140 eurų.
Tuo metu naftos kainas veikia ankstesnis OPEC+ sprendimas apriboti naftos išgavimą, geri JAV ekonomikos duomenys ir tikimybė, kad Kinijoje bus atšaukti COVID-19 ribojimai. Per pastarąsias dvi savaites „Brent“ rūšies nafta pabrango 8 proc. iki 98,5 JAV dolerių už barelį, JAV WTI rūšies naftos kaina pakilo 9,5 proc. iki 92,6 JAV dolerių už barelį.
Aukso kaina smunka jau septintą mėnesį iš eilės, tai ilgiausia nuostolių serija nuo 1960 m. pabaigos. Tiesa, per pastarąsias dvi savaites auksas pabrango beveik 2 proc. iki 1 681 JAV dolerio už unciją.
Baltijos biržos bendrovių rezultatai
Atsinaujinančios energetikos įmonė „Enefit Green“ pranešė, kad jos trečiojo šių metų ketvirčio pajamos, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 66 proc. iki 60,3 mln. eurų, o bendrovės pelnas prieš mokesčius išaugo 28 proc. ir sudarė 32,7 mln. eurų. Grynasis pelnas, tekęs vienai akcijai, per ketvirtį išaugo 50 proc. ir sudarė apie 0,09 euro. Tiesa, dėl vyravusių aukštų elektros kainų rinkos dalyviai tikėjosi gerų bendrovės rezultatų, todėl „Enefit Green“ akcijos kaina per pastarąsias dvi savaites iš esmės nesikeitė.
Šiaulių bankas per trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 17,6 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, o per devynis šių metų mėnesius banko pelnas siekė 47,1 mln. eurų. Banko pelnas išaugo, atitinkamai, 8 ir 7 proc., palyginti su praėjusių metų laikotarpiais. Per pastarąsias dvi savaites Šiaulių banko akcijos kaina padidėjo apie 5 proc.
Žemės ūkio bendrovė „Linas Agro Group“ paskelbė, kad jos konsoliduotos pajamos per finansinius metus, kurie baigėsi 2022 m. birželio 30 d., išaugo 101 proc. ir sudarė apie 1,9 mlrd. eurų. Bendrovės konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir kitus atskaitymus (EBITDA) išaugo beveik 3 kartus ir siekė 132 mln. eurų, grynasis pelnas – daugiau kaip 5 kartus ir siekė 77 mln. eurų. Bendrovė nusprendė paskirstyti 0,0313 euro dividendų vienai akcijai. Nepaisant įspūdingo pokyčio, paskelbti rezultatai greičiausiai atitiko rinkos dalyvių lūkesius, o „Linas Agro Group“ akcijos kaina per dviejų savaičių laikotarpį svyravo maždaug 1 proc. ribose.
