Dėl to toliau gerinamos JAV indekso „S&P 500“ tikslinės prognozės šiems metams. Tuo metu Europos akcijoms žadamos ne tokios geros perspektyvos euro zonoje išliekant stagnacijos nuotaikoms.
Indekso „S&P 500“ rekordai skatina peržiūrėti prognozę
Nors 2024 m. dar tik prasidėjo, ankstesni vertinimai dėl galimo pagrindinio JAV akcijų biržų indekso „S&P 500“ aukščiausio lygio jau peržiūrimi. „Goldman Sachs“ strategai indeksui perkopus 5 000 punktų ribą vėl didina jo šių metų prognozę ir tikisi, kad metų pabaigoje jis priartės prie 5 200 ribos.
Lapkritį buvo prognozuojama, kad iki 2024 m. pabaigos šis indeksas turėtų pakilti iki 4 700 ribos, o gruodį prognozė pagerina iki 5 100 punktų ribos. Viena iš indekso varomųjų jėgų – technologijų bendrovė „Nvidia“, kuri vėl paskelbė įspūdingą pardavimų augimo prognozę ir suteikė tolesnį impulsą savo akcijoms augti.
Šiuo metu ji yra vertingiausia lustų gamintoja pasaulyje ir trečia pagal rinkos kapitalizaciją įmonė po „Apple“ ir „Microsoft“. Praėjusį penktadienį, kovo 1-ąją „Nvidia“ kapitalizacija uždarymo metu sudarė 2,06 trln. JAV dol. Nuo 2024 m. pradžios „Nvidia“ akcijų kaina jau yra išaugusi 66 proc., o metinis jų augimas sudaro apie 230 proc.
„Nvidia“ vadovo Jenseno Huango teigimu, generatyvinis dirbtinis intelektas yra pasiekęs „lūžio tašką“, o jo pritaikomumo apimtys versle turėtų sparčiai plėstis. Praėjusių metų ketvirto ketvirčio bedrovės rezultatai pranoko analitikų lūkesčius, o per pirmą šių metų ketvirtį bendrovė tikisi gauti 24 mlrd. JAV dol. pajamų, kas taip pat viršija ankstesnes prognozes. Anksčiau „Nvidia“ atstovai prognozavo, kad su DI technine ir programine įranga susijusių technologijų rinka galėtų pasiekti 600 mlrd. JAV dol. per metus.
Geros „Nvidia“ perspektyvos didina atotrūkį tarp „S&P 500“ ir „Nasdaq 100“ indeksų, kur pirmojo įverčiai yra priartėję prie interneto burbulo 90-aisiais ar pandeminio laikotarpio, kai centriniai bankai į ekonomikas įliejo didelį pinigų kiekį. Tuo metu antrojo indekso įverčiai yra pastebimai mažesni, palyginti su interneto burbulo laikais.
Dėl FED palūkanų mažinimo – atsargios nuomonės
Kaip parodė išviešintas FOMC komiteto susitikimo protokolas, daugelis Federalinio rezervų banko (FED) narių šiuo metu labiau susirūpinę dėl galimo per spartaus palūkanų mažinimo nei per ilgai išliekančio aukšto jų lygio.
Pavyzdžiui, FED valdybos narė Michelle Bowman teigė, kad palūkanas sumažinti „dar ne metas“, o kitas valdybos narys Christopheris Walleris pastebėjo, kad sausį šoktelėjęs vartotojų kainų indeksas reikalauja būti atsargiems dėl palūkanų normų. Keli kiti valdybos nariai palūkanų mažinimo galimybę taip pat vertino atsargiai.
Penktadienio, kovo 1 d. rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ pakilo 1,3 proc., „S&P 500“ laikotarpį užbaigė 3,2 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ paaugo 4,1 proc.
JAV doleris demonstruoja savo pranašumą
Valiutų rinkose JAV dolerio indeksas priartėjo prie dviejų dešimtmečių aukštumų, neįskaitant per pandemiją užfiksuoto rekordinio lygio, pastebi „Swedbank“ analitikai. JAV dol. vertei poveikį daro įvairūs veiksniai pradedant produktyvumo augimu ir baigiant į JAV rinką nukreipiamais kapitalo srautais.
JAV ekonomika pasirodė labiau atsparesnė globalizaciją ištikusioms problemoms nei kitos išsivysčiusios ekonomikos. Šalies valiutos lygį palaiko besitęsianti FED aukštų palūkanų politika ir dėl technologijų bendrovių į klestinčią JAV akcijų rinką pritraukiami kapitalo iš užsienio srautai.
Euro kursas per pastarąsias savaites išaugo 0,5 proc. ir nusistovėjo ties 1,08 JAV dol. riba. Svarų sterlingo kursas taip pat padidėjo 0,5 proc. ir praėjusį penktadienį buvo prekiaujamas 1,26 JAV dol. už svarą santykiu. Japonijos jenos vertė iš esmės nepasikeitė, jos kursas prekyboje sudarė 150 jenų už dolerį.
Mažėjantis JAV obligacijų pajamingumas
Pasaulio akcijoms pakilus į naują rekordinį lygį obligacijos pastaruoju metu praranda savo investicinį patrauklumą. Aukštas akcijų kainas lemia užtikrintas įmonių pelningumas ir aukštoms palūkanoms atspari JAV ekonomika. Kai kurie investuotojai ima atsitraukti iš saugiomis laikomų, bet pinigus „deginančių“ JAV iždo obligacijų pozicijų.
2 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas per pastarąsias dvi savaites sumažėjo 5 baziniais punktais ir siekė 4,54 proc. Tuo metu 10 metų obligacijų pajamingumas minimu laikotarpiu sumažėjo 8 baziniais punktais iki 4,19 proc.
Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų pajamingumo JAV iždo obligacijų išlieka apversta, jos inversija sudaro -35 bazinius punktus.
Postūmis Europos akcijoms gali būti trumpalaikis
Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, „Nvidia“ akcijų šuolis sukėlė atgarsių ir Europos biržose. Pagrindinis Europos akcijų indeksas „Stoxx 600“ praėjusią savaitę pasiekė 498 punktų ribą ir taip pat pakilo į rekordinį lygį.
Tiesa, rinkos analitikai tokiu pasiekimu nebuvo sužavėti ir prognozavo, kad iki metų pabaigos jis turėtų priartėti prie 480 punktų ribos. Prognozėse indekso rėžis svyravo nuo 420 iki 520 ribos, kas atitinkamai rodo nuo galimo -15 proc. susitraukimo iki 6 proc. augimo.
Prastėjantys įmonių rezultatai ir ekonominė rizika yra dažniausiai įvardijami veiksniai, dėl kurių dabartinis akcijų ralis Europos biržose gali būti netvarus. Kita vertus, remiantis praėjusią savaitę paskelbta „Bank of America“ apklausa, 78 proc. fondų valdytojų tikisi Europos akcijų brangimo per ateinančius 12 mėn. Tai pozityviausias lūkestis per pastaruosius dvejus metus.
Indeksas „Stoxx 600“ penktadienio prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 3,7 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas nukrito 0,6 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 0,2 proc. žemiau savo ankstesnės vertės.
Šlubuojanti Vokietijos ekonomika
Europos centrinis bankas (ECB) yra atsidūręs keblioje padėtyje – jam gali tekti pirmiau nei FED sumažinti palūkanas, kas paveiktų euro kursą ir, atitinkamai, energetinių išteklių kainas. ECB atstovai teigia, kad šiuo metu bazinis scenarijus – palūkanų sumažinimas birželį, nors rinkose vis dar tikimasi sulaukti pirmo palūkanų mažinimo žingsnio šį pavasarį.
Tuo metu infliacija euro zonoje vasarį sumažėjo ne taip smarkiai kaip tikėtasi. Statistikos tarnyba „Eurostat“ pranešė, kad vartotojų kainos vasarį buvo 2,6 proc. didesnės nei prieš metus, kai rinka tikėjosi 2,5 proc. rodiklio. Pagrindinė infliacija neįskaitant maisto ir energijos kainų taip pat sumažėjo mažiau nei tikėtasi ir sudarė 3,1 proc.
Bendras pirkimų vadybininkų indeksas euro zonoje išaugo iki 48,9 ribos ir buvo didesnis nei prognozuota. Jam nedaug trūksta iki 50 punktų ribos, kuri paskutinį kartą fiksuota praėjusį birželį ir žymi veiklos plėtrą. Padidėjimo priežastis yra paslaugos, kurios netikėtai pasiekė 50 punktų ribą po 6 mėn. trukusio susitraukimo.
Silpnąja grandimi išlieka Vokietija, kurioje gamybos rodiklis nukrito iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų spalio. Tai rodo, kad gamybos apimtys šalyje toliau mažėja, o užsakymai šalies viduje ir eksporto rinkose smunka. Ekonominio pasitikėjimo rodiklis euro zonoje vasarį taip pat pablogėjo, o tai atitolina viltis dėl regiono atsigavimo.
Kinijos rinkoje stebimi atsigavimo ženklai
Kinijos rinkose galima matyti atsigavimo ženklų. Po daugybės pritaikytų gelbėjimo priemonių dabar stebimas didžiausias Kinijos akcijų pakilimas nuo tada, kai Pekinas 2022 m. pabaigoje panaikino Covid apribojimus.
Pagerėjo obligacijų ir akcijų likvidumas, mažėja valiutų svyravimai, mažėja kredito rizika – visa tai indikuoja artėjantį atsigavimą, kuris gali pasirodyti tvaresnis nei ankstesni raliai, kurie galiausiai išsikvėpdavo.
„Swedbank“ analitikai pastebi, kad kai kurių finansinių priemonių vertinimai yra istorinėse žemumose ar netoli jų. Rinkų atšokimas galėtų pristabdyti kapitalo nutekėjimą iš šalies, o JAV palūkanų normoms pradėjus mažėti, Kinijos akcijų augimas galėtų pralenkti kitų besivystančių rinkų rezultatus.
Kaimynė Japonija iš neigiamų palūkanų aplinkos gali išeiti po kelerių mėnesių. Sausio mėnesio infliacijos duomenys parodė ne tik spartesnius nei prognozuota skaičius, bet ir 13-ą mėnesį iš eilės 3 proc. ribą viršijantį infliacijos rodiklį. Duomenys, panašu, įtikino Japonijos banką, kad tvari infliacija, kurios jis ilgai siekė, jau čia.
Jenos kursas buvo trumpam sustiprėjęs, o Japonijos vyriausybės obligacijų ateities sandoriai krito po to, kaip Japonijos banko atstovas pareiškė, kad horizonte matyti centrinio banko tikslinis infliacijos lygis, todėl artėja metas „lanksčiai“ pažiūrėti į tolesnę palūkanų politiką.
Japonijos „Nikkei“ per dvi savaites pakilo 3,7 proc., Kinijos „blue chips“ CSI 300 paaugo beveik 4 proc., Honkongo „Hang Seng“ padidėjo 2,7 proc.
OPEC toliau bando riboti naftos išgavimą ir pasiūlą
OPEC kartelis toliau yra priverstas riboti naftos gavybą, kad palaikytų naftos kainą dabartiniame lygyje – jis neseniai paskelbė, kad anksčiau įvestus ribojimus ketina išlaikyti bent iki antro ketvirčio pabaigos. Tokioje situacijoje daugiausia išlošia JAV, kurios gali didinti naftos eksporto apimtis.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 1 proc. aukštesniame lygyje ir siekė 83 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina padidėjo 3,8 proc. iki 79 JAV dol. penktadienio sesijos metu. Aukso kaina paaugo 3,2 proc. iki 2 082 JAV dol. už unciją.
