„Konstitucinis teismas 2020 metais yra aiškiai pasakęs, kad lėšos negali būti skirtos nuolatinėms valstybės funkcijoms arba kasdienėms visuomenės reikmėms finansuoti. Šiuo atveju tas karinis klausimas, saugumo stiprinimo klausimas ir yra laikoma ta išskirtinė aplinkybė strateginės reikšmės priemonėms, kurios nėra kasdieniai poreikiai ir kasdieniai dalykai“, – LRT radijui penktadienį sakė M.Lingė.
Seimo narys, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis dalį solidarumo įnašo siūlo skirti būsto paskolą turinčių gyventojų palūkanų kompensavimui sugrąžinant dalį jų sumokėto pajamų mokesčio.
„Jeigu mes padarome, kad vėl bus kompensuojamos palūkanos ir skatinami būsto įsigijimai, vėl gali atsirasti būstų pervertinimo klausimas, kada vėl skatinami įsigijimai, nekilnojamo turto rinkos dalyviai, kurie, matyt, suinteresuoti, kad būtų daugiau perkančiųjų būstą, tai kažin, ar tokia politika neturėtų neigiamų pasekmių“, – teigė konservatorius M.Lingė.
Finansų analitinė Jekaterina Govina sako, kad solidarumo įnašą būtų teisinga skirti krašto apsaugai – tai, anot jos, yra visuomenės interesas.
„Judant link to, kur tie pinigai turėtų būti nukreipti, tai krašto apsauga, aš turėčiau sutikti, kad yra visos visuomenės interesas – tiek skurdžiai gyvenančių, turtingai“, – LRT radijui teigė J.Govina.
Anot jos, nenumatytus itin didelius pelnus bankai uždirba ne dėl paskolų, o dėl centriniuose bankuose jų laikomų indėlių palūkanų.
„Tie indėlininkai, kurie laiko pinigus bankuose, tuos pinigus bankai laiko centriniame banke ir už tai gauna palūkanas. Tų pinigų bankai neįdarbina, bet už juos gauna palūkanas, o indėlių palūkanų, kaip mes žinome, bankai nemoka“, sakė J.Govina.
„Paskirstyti netikėtą pelną paskolų gavėjams būtų nelabai sąžininga ir teisinga“, – pridūrė ji.
Anot jos, priemonių, kaip padėti paskolų turėtojams, šiuo metu yra, pavyzdžiui, paskolų grąžinimo atidėjimas: „Ar tas palūkanų kompensavimas kažkiek padės tam žmogui, kuris yra vidurinėje klasėje, aš stipriai suabejočiau“.
A.Mazuronis tikino, jog pusės milijardo eurų, kuriuos tikimasi surinkti iš solidarumo įnašo, užtektų ir krašto apsaugos poreikiams, ir palūkanų kompensavimui.
„Todėl mes siūlome laikinai įvesti tokią priemonę, kuri galiojo iki 2009 metų, – sumokėtas palūkanas leisti atskaičiuoti iš tos bazės, nuo kurios yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis – tai yra susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio“, – LRT radijui kalbėjo jis.
Pasak jo, palūkanų kompensavimui reikėtų iki 100 mln. eurų.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas ketvirtadienį pristatė pasiūlymą jiems įvesti laikiną 60 proc. vadinamąjį solidarumo įnašą, iš kurio gautos maždaug 0,5 mlrd. eurų pajamos būtų skirtos karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams.
