„Pirmiausia, kas buvo kurta kaip pensijų sistema, tai ir turėtų tarnauti kaip pensijų sistemos papildoma dalis. Kai sukanka senatvės pensija, yra svarbu. (...) Tai, kas buvo kuriama kaip sistema, neturėtų būti pagal politinį užsakymą ar pasikeitusią politinę bangą griaunama ar koreguojama, nes tai ir pakerta pasitikėjimą“, – LRT radijui trečiadienį sakė M.Lingė.
„Jeigu buvo kurta vadovaujantis ekonominiais, demografiniais argumentais, tai tik tokiais pačiais argumentais ir galėtų būti koreguojama sistema“, – pridūrė jis.
M.Lingė sako, kad stebint demografines aplinkybes – mažėjantį gimstamumą, darbo iššūkius ir senėjančią visuomenę, valstybės galimybės pakeisti darbo užmokestį oresne pensija bus labai sudėtinga.
„Pakeitimo norma, kiek gaudavo žmonės pajamų darbinių ir kiek pensijų, tai maždaug apie 40 procentų. Norime, be abejo, orios senatvės, suprantame, kad pajamų reikia užtikrinti, kad lygiuotumėmės į tas Vakarų, EBPO valstybes, kur siekia virš 60 proc. ta pakeitimo norma. Apie tai galvojant ir suprantant, kad senatvės sodrinės dalies nepakaks, arba kad sukurtume tokias sąlygas, tam reikia papildomo kaupimo“, – sakė M.Lingė.
Anot jo, į klausimus apie sistemos koregavimo galimybes atsakys Konstitucinis Teismas.
„Dalis Seimo narių šiemet kreipėsi ir būtent dėl nutraukimo klausimo Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti ir čia bus tas arbitras, ar tai, kas buvo kuriama kaip sistema, gali būti vienašališkai nutraukiama“, – sakė M.Lingė.
LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, beveik devyni iš dešimties (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus.
