Anot jo, nepakankamai įvertinta rizika būtų pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai negalėtų grąžinti būsto paskolų.
„Jeigu jau indikuojama, kad jau gali susidaryti masinė problema, kad žmonėms sudėtinga mokėti paskolas, tai reiškia, matyt, kad pagrindinė liga yra tai, kad nėra tinkamai įvertintos rizikos išduodant paskolas. Išduodant kreditą yra vertinami įvairūs scenarijai ir suprantame, kad jeigu susiklosto nepalankios aplinkybės, kaip šiuo metu, kai auga palūkanų normos“, – pirmadienį LRT radijui sakė M.Lingė.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas mano, jog nebūtų sąžininga iš valstybės biudžeto kompensuoti paskolas, išduotas nepakankamai įvertinus rizikas.
„Paprastai kredito įstaigos įvertina ir galimus sunkumus, kada tektų mokėti didesnes įmokas ir ar žmogus galėtų tai daryti. Tai aš manau, kad nėra sąžininga tų žmonių atžvilgiu bent jau valstybės biudžeto lėšomis, jeigu apie tokį mechanizmą eina kalba, kompensuoti, nes buvo ir tokių siūlymų. Tai iš tikrųjų, matyt, nebūtų visiškai tikslinga ir sąžininga“, – teigė M.Lingė.
Kai kurie politikai siūlo, kad dėl augančių palūkanų padidėjusios gyventojų išlaidos būsto paskoloms galėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto.
Europos centrinis bankas pernai ir šiemet jau kelis kartus didino bazines palūkanų normas, o tai turėjo įtakos ir tarpbankinių palūkanų normai „Euribor“, nuo kurios priklauso būsto ir kitų paskolų įmokos. Šiuo metu trijų mėnesių „Euribor“ siekia 2,55 proc., 6 mėnesių – 3,01 proc., o 12 mėnesių – 3,37 procento.