„Gera girdėti, kada kalbama, kad, matyt, turėtume nepriklausomą tyrimą, institucijų tyrimą, kompetentingų institucijų tyrimą. Atsirandant kuo daugiau informacijos, aiškinimo visuomenei, čia būtų tik pridėtinė vertė. Nes iš nežinojimo, be abejonės, atsiranda ir spekuliavimai, interpretavimai ir panašūs dalykai“, – LRT radijui trečiadienį sakė M.Lingė.
„Visuomenės švietimui niekada nebus per daug informacijos. Kuo daugiau tikresnių faktų, kuo daugiau kalbėjimo, kaip, iš ko ta prekės kaina yra sudaryta. Jeigu dar padaroma ir papildomų analizių, kaip yra Lietuvos konkrečiu atveju, manau, kad čia politiškai visuomenei galėtų būti pasiųstas ženklas“, – pridūrė jis.
Vis dėlto šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetui vadovaujantis parlamentaras teigė, jog nepalaikytų iniciatyvos tokį tyrimą atlikti Seime.
„Jeigu įsivaizduotume, kad Seimas, kaip praėjusioje kadencijoje, vėl suburia politinę komisiją ir tiria krizės priežastis, ir kas kaltas dėl 2008 metų krizės, tai suprantama, kad mes turėtume politizuotą procesą“, – teigė M.Lingė.
„Tikrai nepasisakysiu už politizuotą tyrimą, kad Seimo lygmenyje būtų bandoma ieškoti kalto. Bet tos institucijos, kurios turi galimybes, jos, matyt, ir dabar atlieka ir jų dabartinės funkcijos yra žiūrėti, kad konkurencinė aplinka veiktų sveikai“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak M.Lingės, dviem trečdaliams infliacijos lemiant išoriniams veiksniams pagrindinis klausimas kyla dėl jos „pilkosios zonos“.
„Kur dabar kyla pagrindinis klausimas, kur yra ta pilkoji zona – jeigu mes identifikuojame tą pilkąją zoną, tada kreipkimės ir ieškokime, kas yra atsakingas ir tada duokite duomenis, atsakymus, ar ta pilkoji zona nėra kokia nors kelianti papildomų abejonių, ar kas nors kažkuo nepiktnaudžiauja“, – kalbėjo Seimo narys.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neseniai sakė, kad būtų prasminga atlikti analizę, ar aukštą infliaciją šalyje tikrai lėmė tik padidėję verslo veiklos kaštai, jeigu Konkurencijos taryba inicijuotų tokį tyrimą.
Tačiau taryba praėjusią savaitę pranešė netirsianti, ar maisto perdirbėjai ir prekybininkai galėjo sudaryti kartelinius susitarimus, galėjusius lemti itin dideles maisto produktų kainas, o kartu – ir rekordinę infliaciją.
Statistikos departamento duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje siekė 22,9 proc. Piką ji buvo pasiekusi rugsėjį – 24,1 proc. – ir tai buvo didžiausia metinė infliacija nuo 1996-ųjų rugpjūčio. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus augo 35,6 procento.
