„Kelininkų lobizmas jungia sunkiąją techniką ir bando volais pervažiuoti per kitoms sritims Vyriausybės suplanuotas išlaidas“, – BNS antradienį sakė M.Lingė. Jo vadovaujamas komitetas yra pagrindinis svarstant kitų metų biudžeto projektą.
M.Lingė taip pat teigė pasigedęs pajamų šaltinio, iš kurio kelininkams būtų skiriamos papildomos lėšos.
„Nepasiūloma šaltinių, kurie generuotų papildomas pajamas, o ne bandytų nugremžti finansinį asfaltą nuo Vyriausybės prioritetinėmis įvardintų sričių: gynybos stiprinimo, švietimo susitarimo vykdymo bei nuoseklaus žmonių pajamų didinimo, kuris ypač svarbus siekiant, kad žmonės pajustų realų pajamų augimą, kurį anksčiau suvalgydavo infliacija“, – pabrėžė M.Lingė.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, lobisto Šarūno Frolenkos teigimu, norint sutvarkyti Lietuvos kelius, jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.
„Visos vinječių pajamos turi atitekti Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP – BNS), 80 proc. akcizo, kuris yra už automobilių kurą, turi atitekti KPPP. Vyriausybė planavo didindama vinječių kainą surinkti 100 mln. eurų, iš akcizo – 950 mln. eurų. Tai bendra KPPP suma turi būti 860 mln. eurų“, – Ekonomikos komitete antradienį tvirtino Š.Frolenka.
Lobisto teigimu, sprendimas skirti daugiau pinigų KPPP yra „politinės valios klausimas“.
Pasak M.Lingės, bet kokie žongliravimai procentais, kiek iš kokio mokesčio turėtų būti skiriama keliams, yra antikonstituciniai.
M.Lingės teigimu, jau būta pavyzdžių, kai buvo panaikinti sprendimai, Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad tai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
„KT, nagrinėdamas aplinkybes, kai įstatymais iš anksto nustatomas fiksuotas atitinkamos srities finansavimas, konstatavo, kad nuostatos, numatančios tikslias procentines išraiškas konkrečiai sričiai, prieštarauja Konstitucijai ir kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę situaciją, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius“, – aiškino komiteto vadovas.
Kelių priežiūros ir plėtros programoje 2024 metais numatyta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų, iš bankų solidarumo mokesčio keliams kitąmet atiteks dar 130,5 mln. eurų (šiemet – 148,4 mln. eurų, įskaitant skolintas lėšas), dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų).
