„Pensijų apmokestinimo klausimas yra visiškai antraeilis dalykas ir kreipiantis dėmesį nuo esmės (...) Svarbu pirmiausia užtikrinti tą pajamų dydį gaunantiems pensijas, kad tai būtų oru arba vis artėtų link buvusio vidutinio darbo užmokesčio. Be mokesčių klausimų, be didesnio biudžeto surinkimo tos problemos neišspręsime“, – antradienį LRT radijui sakė M.Lingė.
Jo teigimu, pensijų apmokestinimas tik imituotų, jog didesnio pensijų finansavimo problema sprendžiama, tad politikams reikėtų rasti valios diskutuoti dėl mokesčių sistemos pokyčių.
M.Lingė pridūrė, kad socialinei apsaugai, įskaitant ir pensijas, Lietuva skiria apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto, kai vidutiniškai Europos Sąjungoje – apie 11–12 proc.
„Suprantame, kad atotrūkis yra, kaip ir visoje socialinėje apsaugoje“, – teigė BFK pirmininkas.
Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Augustinavičius savo ruožtu sakė, kad siekiant didinti išlaidas socialinei gerovei Lietuva turi toliau stiprinti ekonomiką, didinti produktyvumą ir našumą.
Jis pabrėžė, kad augant ekonomikai daugėja ir lėšų, kurias galima skirti pensijoms ir socialinei apsaugai.
„Nuo 2019 metų, kai Lietuva vykdė aktyvią anticiklinę į ekonomikos augimą orientuotą politiką, Lietuvoje pajamos į socialinio draudimo fondus išaugo daugiausiai visoje Europos Sąjungoje – 41 procentu“, – LRT radijui sakė V.Augustinavičius.
„Matome žinias iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad sukaupus visus perviršius metų gale tas („Sodros“ – BNS) rezervas galėtų būti arti 3 mlrd. eurų“, – pridūrė jis.
Socialdemokratų frakcijos Seime narys Algirdas Sysas pabrėžė, kad socialinio draudimo pensijos jau apmokestinamos – gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos darbuotojų įmokos „Sodrai“.
Jo teigimu, papildomai apmokestintos galėtų būti nebent valstybinės pensijos, kurias gauna teisėjai, kariai, policijos ir kiti pareigūnai.
„Turėčiau omenyje dideles valstybines pensijas, tuo labiau (jų gavėjams – BNS) turint ir pajamas. Apie tai tikrai galime kalbėti“, – teigė A.Sysas.
Ekonomistas Romas Lazutka mano, kad socialinio draudimo pensijų apmokestinimas reikštų, jog jos būtų apmokestinamos du kartus.
„Nuo 2019 metų turime tokią sistemą, kad nuo algos, kuri priskaičiuojama „ant popieriaus“, atskaičiuojama suma įmokų „Sodrai“ ir taip pat nuo tos visos sumos atskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Reiškia, kad įmoka „Sodrai“ jau vieną kartą apmokestinama. Tai reikštų, kad jei dar žmogus gaudamas pensiją turėtų sumokėti, reikštų, kad tos pačios pajamos apmokestinamos dukart“, – kalbėjo R.Lazutka.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Reda Simonaitytė-Mikulė sakė, kad siekiant didinti pensijas gyventojai turėtų būti labiau skatinami kaupti antroje ir trečioje pensijų pakopose.
„Tikriausiai reikia galvoti, ne kaip stiprinti valstybinę pensijų sistemą, o privatų žmogaus indėlį į savo pensiją. Turime galvoti, kaip padidinti jo motyvacijas kaupti, didinti pačios sistemos stabilumą būtent antroje ir trečioje pakopoje“, – LRT radijui teigė R.Simonaitytė-Mikulė.
Birželio pradžioje darbą Lietuvoje baigusios TVF misijos vadovas Borja Gracia interviu BNS sakė, kad senėjant visuomenei pensijų finansavimas artimiausią dešimtmetį reikalaus daugiau valstybės išlaidų, todėl TVF, be kita ko, siūlo apmokestinti pensijas.
TVF taip pat pasiūlė nekeisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemos, ilginti pensijos amžių jį susiejant su žmonių gyvenimo trukme.
B.Gracia teigė, jog senėjant Lietuvos gyventojams šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, o 2024-ieji yra pirmieji metai, kai į pensiją Lietuvoje išeis daugiau žmonių nei į darbo rinką ateis naujų darbuotojų, be to, 2026-aisiais baigsis numatytas pensinio amžiaus didinimas, o tai „didins spaudimą „Sodrai“.
