M.Liutvinskas: „ES sanglaudos politika turi lanksčiai reaguoti į karo Ukrainoje poveikį“

Ketvirtadienį finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas dalyvauja Liuksemburge vykstančiame Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, skirtame sanglaudos politikos klausimams aptarti. Ministrų diskusijos centre – ilgalaikė sanglaudos politikos ateitis ir šios politikos priemonių pritaikymas karo Ukrainoje kontekste, rašoma Finansų ministerjios pranešime žiniasklaidai.
Europos sąjungos vėliava
Europos sąjungos vėliava / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Diskusijų metu viceministras M.Liutvinskas akcentavo poreikį sanglaudos politikai lanksčiai reaguoti į Rusijos karo Ukrainoje poveikį, pasireiškiantį išaugusiomis žaliavų ir energetikos kainomis, sutrūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis ir kitais iššūkiais siekiant laiku įgyvendinti ES ir nacionalinėmis lėšomis bendrai finansuojamus projektus.

„Karo Ukrainoje kontekste išaugusios žaliavų ir energetikos kainos, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės kelia riziką dalies ES lėšomis finansuojamų projektų – ypač transporto ir infrastruktūros vystymo srityse – įgyvendinimui laiku ir numatyta apimtimi. Matydami šias rizikas, kartu su bendramintėmis šalimis kreipėmės į Europos Komisiją, akcentuodami būtinybę sanglaudos politikai reaguoti į šoko padarinius, įvedant tokius papildomus lankstumus kaip dalies projektų įgyvendinimo terminų pratęsimas, kurie padėtų suvaldyti rizikas projektų įgyvendinimui“, – pažymėjo viceministras M.Liutvinskas.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ES susiduria su didžiulio masto karo pabėgėlių srautais. Europos Komisija, reaguodama į didėjančius karo pabėgėlių srautus, sudarė galimybes valstybėms narėms nukreipti dalį nepanaudotų sanglaudos politikos lėšų pabėgėlių poreikiams. Vis dėlto, anot viceministro, šiuo metu ES pasiūlytos priemonės yra nepakankamos – ypač tokioms šalims kaip Lietuva, kuri susiduria su ženkliais karo pabėgėlių srautais, tačiau yra investavusi ir suplanavusi visas 2014–2020 m. ES finansinėje perspektyvoje numatytas sanglaudos politikos lėšas.

„Lietuva yra tarp ES šalių, kurios susiduria su ženkliausiais karo pabėgėlių srautais. Šiandienė situacija reikalauja solidaraus europinio atsako, nepaliekant visos finansinės pabėgėlių išlaikymo naštos nacionaliniams biudžetams. Galimybė perskirstyti sanglaudos politikos lėšas neturėtų būti vienintelis ES lygmens atsakas į pabėgėlių krizę, juolab kad šios lėšos nukreiptos į ilgalaikių iššūkių šalyse sprendimą. Turime kalbėti apie papildomų resursų mobilizavimą ES lygiu, nukreipiant juos daugiausia karo pabėgėlių priimančioms šalims“, – teigė viceministras M.Liutvinskas.

Posėdžio metu už sanglaudos politiką atsakingi ministrai taip pat diskutuoja apie 8-ąją sanglaudos politikos ataskaitą, kurioje analizuojami per pastaruosius keletą metų vykę ES integracijos ir konvergencijos procesai. Posėdyje numatoma tvirtinti Europos Tarybos išvadas „Sanglauda Europoje iki 2050 m.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis