Žalioji pertvarka per ateinantį dešimtmetį pareikalaus didžiulių resursų, todėl svarbu šiam tikslui mobilizuoti ir privataus sektoriaus lėšas.
„ES fiskalinių taisyklių peržiūros procese nuosekliai laikomės pozicijos, kad taisyklės turi būti patikimos – tiek šalių, tiek ir rinkų akyse, bei didinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, ypač tose šalyse, kurios susiduria su aukštos skolos problematika. Tuo pačiu svarbu numatyti tinkamas paskatas augimo potencialą didinančioms ir fiskalinį tvarumą stiprinančioms investicijoms.
Negalime ignoruoti ir geopolitinio konteksto – rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje matomas poreikis mobilizuoti reikšmingas lėšas žaliajai pertvarkai ir gynybos pajėgumų stiprinimui. Fiskalinės taisyklės turėtų suteikti tam būtiną lankstumą – ypač šalyse, kurios turi tam fiskalinės erdvės“, – teigė M.Liutvinskas.
Pasak viceministro, peržiūrėta fiskalinių taisyklių sistema turėtų sukurti daugiau lankstumo valstybėms finansuoti būtinas investicijas bei struktūrines reformas, tuo pačiu užtikrinant, jog viešieji finansai išliks tvarūs. Diskusijose dėl taisyklių peržiūros svarbu susitarti dėl saugiklių, užtikrinančių, kad papildomas lankstumas nebus netinkamai išnaudojamas. Šiuo atžvilgiu itin svarbus viso proceso skaidrumas ir vienodas šalių traktavimas.
Diskusijų metu viceministras M.Liutvinskas taip pat pažymėjo, jog siekiat įgyvendinti žaliąją transformaciją vien viešų lėšų nepakaks – būtina pritraukti ir privačias investicijas.
Iki 2030 m. žaliųjų investicijų poreikiai, siekiant įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimo tikslus, siekia apie 14 mlrd. eurų. Iš jų apie 10 mlrd. eurų planuojama finansuoti iš viešojo sektoriaus, t.y. ES ir nacionalinėmis lėšomis, o likusią numatoma mobilizuoti iš privataus sektoriaus. Pavyzdžiui, jau šiuo metu per 2023 m. suplanuota paskelbti kvietimų už 1,14 mlrd. eurų tiesiogiai skirtų žaliajai pertvarkai Lietuvoje realizuoti.
Šiame kontekste Finansų ministerija, kartu su skirtingų sričių politikos formuotojais, parengė Žaliųjų finansų plėtros veiksmų planą, kurio tikslas – sukurti viešą ir privatų sektorių apjungiančią ekosistemą, kuri padėtų sutelkti reikiamas papildomas investicijas Lietuvos žaliajai pertvarkai, nukreipiant privataus sektoriaus lėšas į tvarius projektus ir turto klases.
Plane, be kitų priemonių, numatyta įsteigti žinių ir kompetencijų centrą – Žaliųjų finansų institutą, kuris konsultuotų įmones ir institucijas tvaraus finansavimo klausimais bei vaidintų svarbų vaidmenį kaip tarpininkas tarp viešojo ir privataus sektorių. Taip pat numatoma sukurti centralizuotą tvarių duomenų bazę, kurioje pateikiama informacija būtų prieinama politikos formuotojams, institucijoms, privataus sektoriaus atstovams, visuomenei ir kt.
