M.Majauskas 15min teigė, kad ekonominiu požiūriu valstybinės institucijos tokiam atvejui yra gerai pasiruošusios. Apie tai pirmadienį Seimo BFK neformaliame posėdyje kalbėjosi įvairios šalies institucijos ir valstybinės įmonės – Lietuvos bankas, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos uostas.
„Svarbu atkreipti dėmesį, jog nors ir Lietuvos prekių eksportas į kaimyninę šalį 2019 m. buvo apie 1,1 mlrd. eurų, net 86 proc. šio eksporto sudarė reeksportas. Viena vertus, tai rodo Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, svarbą Baltarusijos prekybai su Vakarais. Tačiau Lietuvos ekonomikai reeksportuojamos prekės daug vertės nekuria“, – tvirtino Seimo BFK pirmininkas.
„Dėl šios priežasties sumažėjęs Lietuvos eksportas į Baltarusiją neturėtų reikšmingo tiesioginio poveikio Lietuvos BVP“, – pridūrė jis.
Pasak M.Majausko, net ir pačio juodžiausio scenarijaus atveju nutrūkusio eksporto neigiama įtaka Lietuvos ekonomikai per tris metus nesiektų 1 procento BVP.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas BNS papildė kad LB prognozėmis, jei ES pritaikytų naujas sankcijas Baltarusijai, Lietuvos netekimai per artimiausius trejus metus sudarytų tik 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėliau būtų dar mažesni.
„Kitąmet – pusę procento, o per kitus dvejus metus – 0,3 proc. ir 0,2 proc. (...) Atrodo kaip įveikiamas uždavinys gyvenant pasienyje su neprognozuojamu ir dideliu kaimynu“, – teigė V. Mitalas.
Pasak M.Majausko, Baltarusija, nutraukusi prekybą su ES, prarastų svarbų užsienio valiutos šaltinį, kas dar labiau padidintų Baltarusijos rublio devalvacijos riziką. Todėl mažai tikėtina, kad prekyba su ES būtų visiškai nutraukiama, o jei tai ir įvyktų, tokia situacija, tikėtina, ilgai nesitęstų.
Labiausiai paveiktų transporto sektorių
M.Majausko teigimu, didžiąją dvišalės prekybos dalį sudaro transporto paslaugos, tad ekonominis atšalimas galėtų labiausiai paveikti būtent šiuos sektorius.
Vieni didžiausių eksportuotojų transporto sektoriuje yra „Lietuvos geležinkeliai“ bei „Klaipėdos uostas“, kurių paslaugomis Baltarusija naudojasi gabendama prekes.
„Jos abi, mano žiniomis, galimiems pokyčiams yra pasiruošusios“, – sakė M.Majauskas.
Pagal sukauptas Lietuvos tiesiogines užsienio investicijas, 2019 m. Baltarusija užėmė 7 vietą, kur buvo investuota vos 3,4 pro. visų Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų.
M.Majausko teigimu, didžiausios investicijos yra susijusios su prekyba bei transporto priemonių remontu. Atstovybes Baltarusijoje turi ne viena didelė Lietuvos įmonė, pavyzdžiui, „Kauno grūdai“, „Audimas“, „Vakarų medienos grupė“, tačiau bendra apyvarta sudaro tik apie 5 proc. visų užsienyje veikiančių Lietuvos įmonių apyvartos – apie 200 mln. eurų per metus.
2019 m. Lietuvoje užsienio kapitalo įmonės buvo investavusios 18,2 mlrd. eurų, iš kurių mažiau nei 1 proc. iš Baltarusijos. Kaimyninė šalis, daugiausia investavusi į apdirbamosios gamybos ir NT įsigijimo bei pardavimo veiklą ir 2019 m., buvo tik 18 vietoje pagal Lietuvoje sukauptas tiesiogines investicijas.
Pasak M.Majausko, dvišalių ekonominių santykių įtaką Lietuvos bankiniam sektoriui taip pat būtų ribota. Įmonės, eksportuojančios produkciją į Baltarusiją, ženklių skolinių įsipareigojimų Lietuvoje veikiančioms finansinėms institucijoms neturi. Su Baltarusijos ekonomika susijusių paskolų dalis bankų paskolų portfelyje yra mažesnė nei 2 proc. ir individualiai nei viename banke neviršija 3,5 proc banko paskolų portfelio.
Privertė Minske leistis lėktuvą
Baltarusijos tarnyboms sekmadienį privertė Minske leistis iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, kad sulaikytų Baltarusijos žurnalistą, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją ir vyriausiąjį redaktorių Romaną Protasevičių. Opozicija teigia, kad jam Baltarusijoje gresia mirties bausmė.
Lietuvos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl orlaivio užgrobimo ir priverstinio dingimo, tokį veiksmą pasmerkė tarptautinė bendruomenė.