Prekybos tinklo „Norfa” savininkas Dainius Dundulis sako, kad PVM lengvata būtų veiksminga priemonė ir galėtų sumažinti kainas, tuo metu ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, jog pasibaigus lengvatai vartotojai pajustų dar didesnį šoką.
„Esu giliai įsitikinęs, kad didžiausia nauda nueina prekybos tinklams, kurių koncentracija, ribota konkurencija mes išsiskiriame. Tokiomis sąlygomis jie nustato tokias kainas, kurias įsivaizduoja, kad vartotojas gali sumokėti“, – penktadienį LRT radijui teigė M.Majauskas.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis sako, kad lengvatą reikėtų taikyti tik Vyriausybės nustatytoms būtiniausioms prekėms, o kainų kontrolę galėtų užtikrinti geros valios susitarimas su verslu.
„Galima su didžiaisiais prekybos centrais pasirašyti geros valios memorandumus, kad po PVM mažinimo kainos nedidėtų. Tai turėtų būti taikoma tik būtiniausiems produktams, kurių krepšelį nustatytų Vyriausybė“, – LRT radijui teigė jis.
Seimo nario manymu, valstybinio maisto kainų reguliavimo reikėtų bendru nacionaliniu susitarimu ir tik tuomet, kai situacija kainų atžvilgiu būtų ekstremali: „Nemanau, kad ji tokia yra dabar“.
M.Majauskas sako netikintis, kad dėl kainų įšaldymo įmanoma susitarti su prekybos tinklais: „Netikiu geros valios susitarimais su „Maxima“ dėl kainų (...) Vieną dieną ji gali sumažinti kainą, kitą – padidinti“.
Komiteto pirmininko teigimu, PVM lengvata būtiniausių maisto produktų krepšeliui valstybei kainuotų 300-400 mln. eurų per metus, tačiau Vyriausybė nutarė eiti kitu keliu ir pinigus skirti gyventojų pajamų didinimui.
„Tai kainuotų 300-400 mln. eurų biudžetui, priklausomai nuo to, kokiems produktams būtų taikoma, be garantijos, kad visa nauda atiteks žmogui. Dėl to priimti sprendimai didinti žmonių pajamas“, – kalbėjo M.Majauskas.
Prekybos tinklo „Norfa” savininkas D.Dundulis mano, jog norint mažinti maisto kainas PVM lengvata būtų veiksminga priemonė, tačiau kainas lemia ir kiti veiksniai.
„Faktas, kad veiktų, galiu garantuoti beveik 100 procentų, tik reikia suvokti, kad kaina nėra stabili, ji priklauso nuo krūvos sudedamųjų dalykų, tai jeigu per mėnesį įvyktų pokyčių, kad sudedamosios dalys tam tikro produkto didėtų, tai kaina pasikeistų, bet jeigu mažėtų, tai kaina pasikeistų į kitą pusę“, – LRT radijui sakė D.Dundulis.
Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomistas A.Bartkus teigia, jog lengvatos maistui taikyti nereikėtų, nes jai pasibaigus vartotojai pajustų dar didesnį šoką.
„Jeigu sumažiname PVM, kaina mechaniškai persiskaičiuoja į mažesnę pusę ir prekybininkai tai padaro, natūralu, kad jie siektų mažesnės kainos siekiant pritraukti vartotoją. (...) Vėliau, kai lengvatą nustojame taikyti, turėtume sugrįžti prie įprastinio 21 proc. lygio, tai tokiu atveju kainų skirtumas būtų gerokai aukštesnis nei tas, kuris būtų netaikant lengvatos“, – kalbėjo ekonomistas.
Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė anksčiau sakė, kad Vyriausybei reikia ieškoti naujų sprendimų, kurie padėtų sumažinti sparčiai augančias maisto kainas.
Statistikos departamentas skelbia, kad maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per metus brango 31 proc., o vie rugsėjį – 2,5 procento.
Analitikai teigia, kad didelę infliaciją lėmė nenumatytas maisto brangimas, nes prekybininkai kainas kelia padidėjusias energetines sąnaudas perkeldami ant vartotojų pečių.
