„Nauja Vyriausybė turi įgyvendinti ne tik savo įsipareigojimus, bet ir ankstesnės Vyriausybės duotus įsipareigojimus, nes įsipareigojimai prisiimti ne Sauliaus Skvernelio, o ministro pirmininko. Įskaitant ir pensijų indeksavimą, kuris priimtas praėjusios kadencijos ir prezidento inciatyva indeksavimas pakeltas iki 9 proc.“, – tvirtino M.Majauskas.
Pasak jo, sunku paaiškinti, kodėl išeinanti Vyriausybė nenumatė biudžete tam lėšų – jei indeksavimas sieks iki 9 proc., tam reikės 67 mln. eurų papildomo finansavimo.
„Apskritai įstatymuose yra tokia nuostata, kuri leidžia kriziniais metais neindeksuoti apskritai pensijų. Pasislėpdama po tokia išlyga išeinanti Vyriausybė bandė susiderėti mažesnį indeksavimą negu kad iš tiesų buvo susitarimas ir buvo pažadėta pensininkams – ji pasiūlė 7 proc., nuimdama kažkodėl prezidento pasiūlytą dalį“, – kalbėjo M.Majauskas.
„Mes sakome, kad visi įsipareigojimai turi būti įgyvendinti, įskaitant ir prezidento pasiūlytą pensijos indeksavimo dalį, kuri pakelia indeksavimą nuo 7 iki 9 proc.“, – pridūrė jis.
Seimas balsuos dėl indeksavimo kriziniais metais
Seimas antradienį balsuos, ar pakeisti anksčiau numatytą pensijų indeksavimą – to nepadarius 2021 metais pensijos nedidėtų.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS sakė, jog pataisa leistų indeksuoti pensijas, kai ekonomika neauga, nes dabar indeksavimas susietas būtent su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.
„Panašu, kad kitiems metams ekonomika jokio augimo neberodo, yra kritimas ir indeksavimas būtų išsijungęs“, – BNS sakė M.Lingė.
Jeigu Seimas priims Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimą, sumažėjus BVP, bet augant vidutiniam darbo užmokesčiui, pensijos vis tiek didėtų.
Pasak komiteto nario socialdemokrato Algirdo Syso, dabar numatyta, kad pensijos neindeksuojamos dviem atvejais: kai neigiami ne tik abu šie rodikliai, bet ir bent vienas iš jų. Pastarojo reikalavimo siūloma atsisakyti.
„Jeigu ji (sena tvarka – BNS) būtų palikta, pensijos nebūtų indeksuojamos, nes BVP yra neigiamas, tačiau darbo užmokesčio fondas auga 7 proc. Dabar paliekam, jeigu vienas iš jų mažėja, dažniausiai BVP, tada neindeksuojama. Prie neigiamo darbo užmokesčio fondo teigiamas BVP tik teoriškai įmanomas, praktiškai tai neįmanoma“, – BNS komentavo A.Sysas.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad tvarka keičiama atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso krizės.
„Dabar galiojanti tvarka yra griežčiausia, todėl keičiame“, – BNS sakė T.Tomilinas.
2021 metų valstybės biudžete numatyta 249 mln. eurų tik automatiniam pensijų indeksavimui 7,17 proc.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė papildomai – 1,91 punkto – indeksuoti ir bazinę pensiją, ir papildomą dalį – ir taip dar sparčiau didinti pensijas. Kol kas tam lėšų – 67 mln. eurų – nenumatyta, bet valdantieji ketina juos rasti.
Socialinių reikalų ir darbo ministerija nurodė, kad dėl automatinio indeksavimo vidutinė pensija kitąmet didėtų 27 eurais iki 404 eurų, arba iki 411 eurų, jeigu būtų pritarta prezidento siūlymui.
Dabar vidutinė pensija siekia 377 eurus, o su būtinuoju stažu – 399 eurus.
