Taip jis komentavo Vyriausybės sprendimą pritarti skolinimosi galimybei, jeigu būtų uždraustas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą.
„Skolintis galima tik tokiu atveju, jei užtikrinama, kad valdžios sektoriaus deficitas nedidės ir bus ne blogesnis negu 3,3 proc. BVP. Todėl galimybė skolintis atsiveria tik esant viršplaninėms pajamoms arba perskirstant esamas išlaidas“, – BNS pirmadienį sakė konservatorius Mykolas Majauskas.
Jis pripažino, kad sparčiai auganti infliacija ir žmonių pajamos didina gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių pajamas – jie sudaro apie 57 proc. visų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų.
„Tai reiškia, kad biudžetas ateinančiais metais gali gauti laikinų viršplaninių pajamų, kurios ir galėtų būti skirtos nenumatytoms išlaidoms“, – pridūrė M.Majauskas.
Tačiau, pasak jo, valstybė nėra įsipareigojusi dengti jos valdomų įmonių patiriamus nuostolius.
„Lygiai kaip ir valstybės valdomos bendrovės nėra įsipareigojusios kiekvienais metais biudžetą papildyti fiksuota dividendų suma“, – tikino Seimo narys.
Svarstydama 2022 metų valstybės biudžetą Vyriausybė pirmadienį pritarė, kad Finansų ministerija valstybės vardu skolintųsi geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jei šios išlaidos atsirastų dėl sankcijų Baltarusijai.
Tokį siūlymą buvo pateikęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Jis tvirtino konkrečios kompensacijų sumos nesiūlęs.
„Mano pataisa numato, kad Vyriausybei būtų leista skolintis. Skolintųsi pagal poreikį“, – BNS teigė K.Starkevičius.
Mano pataisa numato, kad Vyriausybei būtų leista skolintis. Skolintųsi pagal poreikį.
Vis dėlto jis svarstė, jog tai galėtų būti daugiau negu 100 mln. eurų.
„Tiek tai tikrai bus. Gali būti ir daugiau. Reikia matyti sutartis, kurias turi sudarę „Lietuvos geležinkeliai“, – tvirtino parlamentaras.
Pasak K.Starkevičiaus, kol kas kompensacijos siūlomos tik „Lietuvos geležinkeliams“. Be jų, pajamų netrūkus tranzitui netektų ir valstybės valdoma Klaipėdos jūrų uosto direkcija.
Komentuodamas, kokių subsidijų gali tikėtis „Lietuvos geležinkeliai“, susisiekimo ministras Marius Skuodis pirmadienį sakė, kad įmonių vadovai patys turi ieškoti sprendimų.
„Pirmiausia, aš noriu girdėti iš įmonių vadovų, kaip jos kompensuos pervežimus, o ne ateiti į Vyriausybę prašyti kompensacijų iš anksto. (...) Taip, 100 proc. kompensuoti negalima, bet per metus – 30 proc., per antrus – 60 proc., o per trečius viską kompensuoti tikrai galima“, – žurnalistams sakė ministras.
Jis tikino norintis matyti planą tiek iš „Lietuvos geležinkelių“, tiek iš Klaipėdos uosto.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, jog netekus JAV sankcionuotos įmonės „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Iš šių trąšų pervežimo įmonė kasmet gauna apie 60-70 mln. eurų pajamų.
Jo teigimu, be jokių finansinių pasekmių nutraukti sutartį su „Belaruskalij“ įmonė galėtų tik esant force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėms, o tam reikėtų priimti sprendimus valstybės lygiu.
Baltarusijos kroviniai sudaro apie 20 proc. visų „Lietuvos geležinkelių“ pervežimų.
