„Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių formate „16+1“ Lietuva pagaliau gauna rimtesnę sritį, nes iki šiol mes turėjo žemės ūkį, kai tuo metu, pavyzdžiui, Rumunija buvo pasiėmusi energetiką, Latvija – transportą. Tai rodo, kad per pastaruosius trejus metus Lietuvos banko ir Finansų ministerijos pastangomis daromi dalykai duoda vaisių – Lietuva atsiranda pasaulio žemėlapyje kaip fintech šalis“, – BNS sakė M.Reinikis.
Pasak jo, Lietuvoje jau yra investavusi Kinijos kompanija „International Business Settlement“ (IBS), užsiimanti mokėjimais tarp Kinijos ir Europos, tačiau kitų Kinijos finansų technologijų bendrovių investicijų gali tekti palaukti.
„Yra sukuriami tam tikri formatai, tam tikros verslo platformos, o kaip Lietuva ir verslas sugebės šiomis galimybėmis pasinaudoti, parodys tik laikas“, – teigė M.Reinikis.
Anot jo, taip pat labai įdomu, kaip į naujas galimybes reaguos Lietuvoje jau užaugę stipresni finansinių technologijų rinkos žaidėjai, pavyzdžiui, „Paysera“, „TransferGo“ ir kiti.
„Manau, kad ir jie nuošalyje neliks. Bendrovėms, kurios norėtų tiražuoti savo paslaugas Kinijos rinkoje, suteikiančioje dešimtis ar net šimtus kartų daugiau galimybių, natūraliai reikia partnerių, lokalių Kinijos kompanijų, su kuriomis būtų galima vykdyti jungtinę veiklą. Galbūt tai suteiks šansą apie tai galvojančioms Lietuvos fintech bendrovėms“, – sakė M.Reinikis.
Tuo metu Lietuva potencialiems investuotojams iš Kinijos galėtų būti patraukli dėl galimybių plėsti veiklą visoje Europos Sąjungos rinkoje.
„Tai natūralu, nes nėra nacionalinių fintech rinkų, čia kalbama apie pasaulinius, regioninius dalykus. Šioje vietoje Lietuva galėtų būti savotiška baze, kurioje galėtų labai normaliai augti šios srities įmonės“, – teigė M.Reinikis.
V.Šapoka: Lietuva vertinama kaip vienas finansinių technologijų centrų
Sprendimas Vilniuje įkurti „16+1“ formato finansinių technologijų koordinavimo centrą ir 2019 metais organizuoti aukšto lygio finansinių technologijų (fintech) konferenciją priimtas praėjusią savaitę Bulgarijoje vykusiame Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybių vadovų susitikime. Sprendimas priimtas, patvirtinus gaires bendradarbiavimui tarp Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių.
Pasak susitikime Lietuvai atstovavusio finansų ministro Viliaus Šapokos, šis sprendimas patvirtina, kad Lietuvos pastangos finansų technologijų srityje sulaukia pasaulinio pripažinimo.
„Tarptautiniu mastu tai yra dar vienas didžiulis Lietuvos, kaip finansinių technologijų centro, įvertinimas. (...) „16+1“ bendradarbiavimo formatas yra orientuotas į ateitį, inovacijas ir naujų technologijų panaudojimą, todėl finansinės technologijos apims ne tik mokėjimus, bet ir draudimą, verslo ir vartotojų finansavimo klausimus. Kitaip tariant, visas finansų rinkos paslaugas“, – BNS sakė V.Šapoka.
Anot jo, finansinių technologijų koordinavimo centras bus atsakingas už geriausią finansų sektoriaus reguliavimo ir verslo praktiką, dirbtinio intelekto, daiktų interneto, blokų grandinės (blokchain) panaudojimą finansų sektoriuje, taip pat rizikų valdymą vartotojų duomenų apsaugos, kovos su pinigų plovimu, kibernetinio saugumo srityse.
„Kadangi visos veiklos „16+1“ formate bus koordinuojamos, tai palies visas šiam formatui priklausančias šalis. Pats „16+1“ formatas apima labai platų spektrą klausimų ir Lietuva bus atsakinga būtent už finansų rinkas, tuo metu kitų ūkio šakų koordinavimą yra yra pasirinkusios kitos šalys“, – teigė V.Šapoka.
„16+1“ formatas buvo įsteigtas Kinijos iniciatyva 2012 metais. Jis skirtas plėtoti Kinijos bendradarbiavimą su Vidurio bei Rytų Europos šalimis. Šiuo formatu vyksta bendradarbiavimas transporto, investicijų, finansinių paslaugų, žemės ūkio, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse.
