M.Sinkevičius: čia ne pinigų lietus, o cunamis – dauguma merų patenkinti, statybininkai gali išpuikti | Verslas

15min jau rašė apie tai, kad dalis merų džiaugiasi gautais papildomais pinigais, kiti – jaučiasi it musę kandę.

M.Sinkevičiui žinomi atskirų merų nusiskundimai viešai dėl nepakankamo finansavimo.

„Tikrai skaičiau įvairių publikacijų, tame tarpe ir 15min, kad kai kas yra nusivylę, ar nepatenkinti dėl to, kad jų iniciatyvos ir projektai, ir norai negavo finansavimo, arba negavo tokio, kokio tikėjosi. (…) Tai aš galiu tik pasakyti, kad nesu sulaukęs nei vieno mero skambučio su pasipiktinimu arba noru, kad asociacijos vardu būtų kažkaip šis klausimas keliamas, ar kad kažkas buvo daroma ne taip, neskaidriai, vykdant kokias nors protekcijas ar politiniais motyvais grindžiant. Nei vienas meras į mane nesikreipė“, – patikina M.Sinkevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Sinkevičius

Atvirkščiai, M.Sinkevičius mano, kad dauguma merų – patenkinti, nes pinigai nukrito lyg iš dangaus. Tik dauguma merų džiaugiasi „tyliai“.

„Bendrai galiu pasakyti, kad visi merai be išimties, nepriklausomai kaip sekėsi su jų pateiktų projektų ir investicijų poreikių tenkinimu, yra patenkinti, kad valstybė šiuo sudėtingu laikotarpiu ėmėsi ir rado galimybių skirti papildomų finansų įvairiems mūsų lygio projektams. Tarpusavyje su merais šnekame, ir tai turbūt bene vienintelė gera žinia šiame neigiamame fone“, – tikina socialdemokratas M.Sinkevičius.

Jis netgi priduria, kad kai kurie merai nė negalėjo tikėtis tokios sėkmės eidami į rinkimus.

„Daugelis merų faktiškai prieš metus tapo merais ir ėjo su priešrinkiminiais pažadais, nebūtinai turėdami realios vilties, kad tie pažadai ir lūkesčiai išsipildys. Bet atsitiko taip, kaip atsitiko – atlaisvėjo valstybės piniginė, skolinimosi galimybės ir dalis tų projektų, kuriuos vargiai buvo įmanoma realizuoti per ketverius metus, potencialiai bus realizuoti net greičiau nei per 2 metus“, – 15min kalbėjo LSA vadovas.

Dėl pinigų „cunamio“ gali kilti statybų įkainiai

M.Sinkevičius svarsto, kad papildoma parama yra daugiau nei „pinigų lietus“.

„Čia net nepavadinsi pinigų lietus, čia pinigų audra arba cunamis užgriuvo ne visai tikėtai. Bet maloniai. Klausimas tik, kaip seksis su tomis investicijomis. Dažnai visuomenėje sakoma, kad įsisavinama, aš sakau – kaip seksis investuoti tai, kas buvo paskirta. Gali atsitikti taip, kad ne visiems seksis sėkmingai, nes ne visų rangovai pasiruošę“, – sako M.Sinkevičius.

Jis paaiškina, kad rangovų galimybes riboja išvykusi darbo jėga, o terminai yra labai ambicingi – pinigų nebus galima perkelti į kitus metus.

FNTT nuotr./Eurai

„Nėra paslapties, kad daugelyje objektų darbavosi ukrainiečiai, kurių nelikę. Matome ir jaučiame grėsmę, kad dalis objektų, gali būti, kad išbrangs. Kai tu įlieji didelę krūvą pinigų į ekonomiką, ir kai statybininkai turi iš ko rinktis, kai atsiranda tiek objektų, kad tu nespėji dalyvauti konkursuose, tai, greičiausiai, arba tu nedalyvauji konkursuose, arba keli kainą į didesnę pusę. Pamąstymų yra visokių, bet bendras vertinimas yra pozityvus, žinant tą infrastruktūros finansavimą virš 300 milijonų eurų“, – sako M.Sinkevičius.

Paklaustas, kaip buvo organizuojama projektų atranka, M.Sinkevičius paaiškino, kad ministerijos didžiausią dėmesį teikė terminams – ar įmanoma suspėti projektus įgyvendinti dar šiemet.

„Man žinoma Jonavos praktika – vyko konsultacijos su šakinėmis ministerijomis. Ministerijos, pvz., Švietimo, mokslo ir sporto, teiravosi, kaip Jonavai sekasi su VIP programoje esančiu mūsų projektu – stadionu. Mes atsakėme, kad mūsų rangovas yra pajėgus užbaigti objektą šiais metais, jeigu bus suintensyvintas finansavimas. Jei jis nebus suintensyvintas – jis bus pabaigtas kaip planuota 2021 metais. (…) Mes teikėme savo paraiškas įvairiose formose lentelėmis Finansų ministerijai, bandydami įtikinti, kad mūsų projektai pagrįsti ir realizuotini iki metų pabaigos“, – sako M.Sinkevičius.

Anot jo, savivaldybėms buvo „labai aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyta“, kad pinigai į kitus metus nepersikels – pinigus reikės investuoti iki gruodžio.

„Buvo ir nusivylimų – ir Jonava gal turėjo kažkokių lūkesčių gauti finansavimą planuojamam baseinui ir mes teikėme investicinį projektą. Na, bet žiūrint iš valstybės pozicijos, mes techninio projekto baigiamojoje stadijoje dar neturime, statybos leidimo dar neturime, rangos darbų procedūrų viešųjų pirkimų nesame atlikę. Mums komunikavo, kad tai neatrodo kaip realus ir įgyvendintinas projektas šiais metais“, – tvirtina M.Sinkevičius.

Jis patikina, kad nors atstovauja opozicijai, negalėtų išsakyti kaltinimų, esą pinigai dalinti politiniu pagrindu.

Akys krypsta į milijonus keliams

Tai ne paskutinės pinigų dalybos savivaldybėms. Dar tikimasi gauti papildomos paramos iš numatytų 150 mln. eurų keliams.

„Merai, tiesą sakant, nekantriai laukia kito paketo, kuris šią ar kitą savaitę pasirodys – tai kelių finansavimas. Reikia pripažinti, kad kai pas merą į priėmimą ateina klausimai, tai, pirmiausia, dėl kelių, žvyrkelių, kiemų. Antra tema dažniausiai būna socialinis būstas“, – paaiškina M.Sinkevičius.

Pagal patvirtintą aprašą pinigai bus skirstomi valstybinės ir vietinės reikšmės kelių remontui, žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų ir dviračių takams ir pan.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mindaugas Sinkevičius

„Dar neturime informacijos, kokiems projektams pinigai bus skirti, bet visi nekantriai laukiame, kada informacija bus oficiali. Kalbama, kad kitą savaitę tikrai kažką sužinosime, kas gavo finansavimą, taip pat, ar iškart bus išdalinti tie 150 mln. eurų, ar dalimis. Beje, kriterijai lygiai tie patys – projekto turėjimas, esama stadija, ar atliktas pirkimas, ar neatliktas pirkimas, turima sutartis su rangovu, ar neturima, ir įsipareigojimas iki gruodžio pabaigti tą kelią ar taką pėsčiųjų. Tad kaip ir sakau – ne pinigų lietus, o pinigų čia audra arba cunamis užgriuvo“, – sako M.Sinkevičius.

LSA vadovas pasigiria, kad pati LSA siūlė Vyriausybei papildomai finansuoti savivaldybių projektus kaip greičiausią būdą skirti paramą statybų, kelių verslui.

„Mes sakėme, kad žinote, galima eiti ilguoju keliu, ieškoti, ką pastatyti ar kokį kelią nutiesti. Bet savivaldybės metai iš metų, dažnu atveju net ir penkmečiais ar dešimtmečiais, turi tokių objektų, kuriuos pradėjo per Valstybės investicijų programą, turi rangovą, ir su juo dirba po mažą gabalėlį. Mes valstybei ir komunikavome, kad jei būtų rasta resursų skirti daugiau finansavimo, tai faktiškai būtų pakankamai greitas pinigų įliejimas į ekonomiką ta prasme, kad nereikia nei projektų rengti, nei viešųjų pirkimų procedūrų atlikti, nes jos jau yra atliktos. Tereikia suintensyvinti finansavimą to, kas jau yra daroma. Ir panašu, kad valstybė išgirdo“, – vertina M.Sinkevičius.