„Turi būti užtikrintas vienodai kokybiškas paslaugų paketas – švietimo, sveikatos, socialinių dalykų – ir tai yra visiškai šimtu procentu savivaldos atsakomybė. (...) Savivaldybės kartu su valstybiniu finansavimu turi užtikrinti, kad paslaugų prieinamumas ir kokybė jose nesiskirtų – kad vaikai bei senjorai turėtų tokias pat kokybiškas viešąsias paslaugas ir Skuode, ir Vilniuje“, – BNS sakė M.Sinkevičius.
Jo teigimu, žmogų gyventi vienoje ar kitoje vietoje sulaiko ne sutvarkyta aplinka, bet galimybė uždirbti padorų atlyginimą ir išsilaikyti.
„Tie atvejai, kai taip įvyksta – Molėtai su „Teltonika“, Naujoji Akmenė su Vakarų medienos grupe, Visaginas su „Intersurgical“ – yra realūs sėkmės pavyzdžiai, kada verslas atsikelia į regioną, tada akivaizdžiai pasikeičia gyvenimas bei ekonominė ir socialinė situacija regione“, – kalbėjo Jonavos meras.
Pasak M.Sinkevičiaus, siekiant regionuose sukurti gerai apmokamas darbo vietas savivaldybės turi stengtis pritraukti privačių investicijų.
„Reikia savivaldai, kiek tai yra įmanoma, šokti kankaną aplink verslo žmones, kad jie rastų kelią ir nebijotų pasiryžti atsikelti į regionus“, – teigė M.Sinkevičius.
„Swedbank“ užsakymu rugpjūtį–rugsėjį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 25 proc. šalies gyventojų, neturėdami asmeninių ar su darbu susijusių įsipareigojimų, pirmiausiai rinktųsi gyvenimą sostinėje, 19 proc. – kitame didmiestyje, 15 proc. – mažesniame miestelyje, 14 proc. – rajono centre, 12 proc. – kaime.
Kokybiškiausią vietą gyventi su vaikais 24 proc. apklaustųjų taip pat laiko sostinę, 20 proc. – kitą didmiestį, 18 proc. – mažesnį miestelį, 15 proc. – rajono centrą, 10 proc. – kaimą.
„Tyrimo duomenys iš dalies paneigia nusistovėjusį mitą, kad sostinė vienareikšmiai yra patraukliausia vieta gyventi Lietuvoje. Tiek dalis gyvenančiųjų Vilniuje, tiek savo miestuose ar miesteliuose gyvenimą susikūrusių respondentų pirmenybę teikia arba teiktų ne sostinei“, – „Swedbank“ pranešime teigė banko Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
„Visgi didžioji dalis apklaustų gyventojų pripažįsta, kad sostinė yra būtent ta vieta, kurioje galimybės susirasti darbą pagal specialybę yra didžiausios“, – teigė ji.
Geriausias įsidarbinimo pagal specialybę galimybes sostinėje mato 47 proc. apklausos dalyvių, 19 proc. – kitame didmiestyje, 9 proc. – rajono centre, 2 proc. – mažesniame miestelyje, 1 proc. – kaime. 13 proc. respondentų mano, kad galimybės įsidarbinti pagal specialybę visur yra vienodos.
47 proc. „Swedbank“ apklausos dalyvių mano, kad per artimiausią dešimtmetį tarp didžiųjų miestų ir regionų gyventojų judėjimas bus abipusis. Tuo metu 22 proc. apklaustųjų teigė, kad daugiau žmonių kelsis į didmiesčius, 18 proc. – iš didžiųjų miestų į mažesnes gyvenvietes.
Pasak M.Sinkevičiaus, būtent kokybiškų ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimas paspartintų migracijos kryptis iš sostinės į regionus.
„Turime puikių pavyzdžių, kurie jeigu tik pasikartotų kitur, tikrai galėtume nebegalvoti, kaip pakeisti vidinės migracijos kryptį. Galbūt net Vilnius pradėtų savotiškai kraujuoti, nes žmonės rinktųsi periferiją“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
Pasak jo, siekdamos pritraukti daugiau investicijų savivaldybės turėtų planuoti teritorijas ir numatyti zonas pramonei bei verslui, pasirūpinti inžinerine infrastruktūra, atleisti verslą nuo žemės, žemės nuomos ar nekilnojamo turto mokesčių, parengti verslo rėmimo programas.
Statistikos departamento duomenimis, per metus iki šių metų liepos gyventojų skaičius augo tik didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – bei netoliese jų esančiose savivaldybėse. Iš nutolusių savivaldybių gyventojų skaičius padidėjo tik Druskininkų, Visagino bei Utenos rajonuose.
