„Dar lapkritį esu pasakęs, kad „Lietuvos geležinkelių“ bazinė veiklos strategija yra be baltarusiškų trąšų, tai aš neįsivaizduoju, kokios dar papildomos informacijos reikėtų. Visi kiti veiksmai, kurie padaryti ar ne, yra atskiras klausimas. Dabar aiškinamės avanso gavimo faktą“, – kalbėjo ministras.
Paklausus, ar už trąšų tranzitą yra apmokėta iki gruodžio 31 dienos, ar ilgesniam laikotarpiui, M.Skuodis sakė, kad jo užteks ilgesniam laikotarpiui, bet įmonės valdyba yra priėmusi sprendimą avansą grąžinti.
„Čia yra esminis klausimas, kas priėmė sprendimą priimti avansą, nes ministerija, valdyba buvo informuota apie avanso gavimo faktą. Jei avansas buvo derintas, tai tada esminės informacijos ir valdyba, ir ministerija neturėjo. Jei avansas buvo nederintas, aš nematau jokio pagrindo, kad jis negalėtų būti grąžintas“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio pirmadienį kalbėjo M.Skuodis.
Jo teigimu, pagal sutartį, avansas su „Lietuvos geležinkeliais“ turėjo būti derintas ir netikėtai įkristi į sąskaitas negalėjo.
„Aš neįsivaizduoju, kaip jis galėjo įkristi. Tikiuosi, kad rytoj valdyba pateiks labai aiškius atsakymus“, – vylėsi susisiekimo ministras.
Paragino įmones ieškoti sprendimų
M.Skuodis taip pat pakomentavo jo penktadienį įregistruotą Ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijai taikymo įstatymo projektą.
Norėčiau darbo. Norėčiau matyti planą iš mūsų įmonių – tiek „Lietuvos geležinkelių“, tiek Klaipėdos uosto.
„Vyriausybė turėtų aiškų teisinį pagrindą priimti bet kokius sprendimus, kurie jai reikalingi nacionaliniam saugumui. Kalbant apie šią situaciją, yra teisiniai įsipareigojimai, kurie turi būti vykdomi. Bet, kalbant apie situaciją su finansais, pinigų vaikščiojimą, valstybės kontroliuojama įmonė turi galimybę trąšų vežimą sustabdyti ir mes dabar vieningai, tikiuosi, dirbame šita linkme“, – tvirtino ministras.
Paklausus, kokių subsidijų gali tikėtis „Lietuvos geležinkeliai“, kai nutrūks baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą, ministras įmonių vadovus paragino ieškoti sprendimų pačioms.
„Pasakysiu aiškiai. Mūsų įmonių vadovai ir vadovybės save pristato kaip tikrus profesionalus. Pirmiausia, aš noriu girdėti iš įmonių vadovų, kaip jos kompensuos pervežimus, o ne ateiti į Vyriausybę prašyti kompensacijų iš anksto. (...) Taip, 100 proc. kompensuoti negalima, bet per metus – 30 proc., per antrus – 60 proc., o per trečius viską kompensuoti tikrai galima“, – dėstė ministras.
„Norėčiau darbo. Norėčiau matyti planą iš mūsų įmonių – tiek „Lietuvos geležinkelių“, tiek Klaipėdos uosto“, – pabrėžė jis.
Šiuo metu ministras tikino girdintis „daugiau skundų.“
Kalbėdamas apie galimą Vyriausybės paramą įmonėms, jis neatmetė, jog jos gali prireikti, tačiau apie tai kalbėti dar anksti.
„Galima susitvarkyti. O jei reikės Vyriausybės paramos ir jos gali reikėti, kad mes daugiau krovos perkeltume nuo kelių ant geležinkelių ir atitiktume Žaliojo kurso tikslus, Vyriausybei būtų logiška įsikišti, bet, sakyčiau, kol kas klausimas per ankstyvas“, – tvirtino M.Skuodis.
Vyriausybę sudrebinęs avansas
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų sankcionuota Baltarusijos režimo valdoma trąšų gamintoja „Belaruskalij“ lapkritį, artėjant sankcijų įsigaliojimo datai, valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“, nuo 2018 metų vežantiems šią produkciją į Klaipėdos uostą, pervedė avansą.
Šis avansas įstūmė „Lietuvos geležinkelius“ į keblią padėtį, nes „Belaruskalij“ apmokėjo už trąšų vežimą beveik trims mėnesiams į priekį. Tai reiškia, kad kroviniai per Lietuvą judės ir toliau – bent jau kol įmonė ir valstybės vadovai suras galimybę nutraukti sutartį su „Belaruskalij“, išvengiant gresiančių šimtamilijoninių baudų.
Kilęs skandalas sudrebino užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro M.Skuodžio kėdes – abu ministrei pirmininkei įteikė atsistatydinimo pareiškimus.
