būklės pagerinti nepavyks. Taip, pavyks įgyvendinti kai kuriuos strateginius projektus, mūsų jungtis su Vakarais, „Via Baltica“, kurią turėjome turėti gerokai anksčiau, bet pagaliau pabaigsime dabar“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė M.Skuodis.
„Bet kalbant apie būklę, jos gerėjimo nebus“, – pridūrė susisiekimo ministras.
M.Skuodis teigė sulaukęs pažado, kad lėšos iš padidintos kelių rinkliavos sunkiasvorėms transporto priemonėms bus skirtos keliams, tačiau pažymėjo, kad papildomas finansavimas keliams nesiektų 100 mln. eurų.
„Apie tokias sumas pažadų nėra, apie mažesnes – yra“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Jis teigė palaikantis Prezidentūros planuojamą siūlymą perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD).
Be to, pasak M.Skuodžio, pagal kelių finansavimo Lenkijoje pavyzdį yra rengiami teisės aktai.
„Savivaldybėms reikėtų numatyti didesnį finansavimą (...) prisiimant ir tam tikrų naujų pareigų, perimant tam tikrus kelius. Lyginant su Lenkija, mes, valstybė, Automobilių kelių direkcija, Lietuvoje atsako gerokai didesnį kelių tinklą nei Lenkijoje“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
„Norėčiau, kad kuo daugiau tos atsakomybės būtų savivaldybių lygmenyje (...), nes savivaldybės keliais, kurie yra arčiau jų, galėtų rūpintis geriau ir greičiau“, – pridūrė jis.
Valstybės biudžete keliams iš trijų šaltinių kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų (šiemet – 773,2 mln. eurų).
KPPP 2024 metais numatyta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų, iš bankų solidarumo mokesčio keliams kitąmet atiteks dar 130,5 mln. eurų (šiemet – 148,4 mln. eurų, įskaitant skolintas lėšas), dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų).
