Pasak jos Pasienio kontrolės departamento vadovės Ivetos Šicės-Tredės, per praėjusius metus per Latvijos pasienio punktus iš Rusijos į Europos Sąjungą buvo įvežta daugiau kaip 535 tūkst. tonų maistinių grūdų, iš jų 122 tūkst. tonų – per paskutinį metų mėnesį.
Kita vertus, ji pažymėjo, jog pernai šioje prekių grupėje nebuvo nustatyta nė vienos reikalavimų neatitinkančios siuntos.
Anot I. Šicės-Tredės, Maisto ir veterinarijos tarnyba neturi duomenų, kiek šių importuotų grūdų, iš pradžių adresuotų gavėjams Latvijoje, liko Latvijoje, o kiek buvo išgabenta į kitas ES šalis.
Latvijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, Latvija pernai buvo antra pagal dydį Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importuotoja į ES po Ispanijos.
Savo ruožtu Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Briskenas pareiškė, jog Latvija turėtų uždrausti tiek rusiškų grūdų importą, tiek ir jų tranzitą per savo teritoriją.
Ministras pažymėjo, kad jau daug metų kalbama, kad Latvijos geležinkeliai ir uostai yra pernelyg priklausomi nuo Rusijos krovinių.
„Dabar esame tokioje situacijoje, kai praėjus beveik 700 dienų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Latvija vis dar tiekia Europai ir pasauliui rusiškus grūdus. Neatmestina, kad – taip pat ir Ukrainoje pavogtus grūdus“, – K. Briskenas pirmadienį kalbėjo interviu Latvijos radijui.
Jis pranešė parengęs laišką, su kuriuo kreipsis į kolegas Baltijos šalyse, siekdamas aptarti bendrą poziciją šiuo klausimu.
„Tai nėra klausimas, kurį Latvija gali išspręsti viena. Turime ieškoti sąjungininkų – šiuo atveju kolegų iš Baltijos šalių ir Suomijos“, – pridūrė A. Briskenas.
