Su tokia iniciatyva į atsakingas valstybės institucijas kreipėsi penkios didžiausios maisto pramonę atstovaujančios asociacijos.
Jos remiasi praėjusių metų gruodį Seimo atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kurios vienas iš uždavinių – užtikrinti Lietuvos apsirūpinimą savo gamybos maisto ištekliais, naudojant vietines žaliavas.
Strategijoje taip pat numatyta užtikrinti, kad žemės ir maisto ūkio plėtra atitiktų pasirengimo ginkluotai valstybės gynybai poreikius, didintų ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą ir saugumą, garantuotų pakankamą strateginį rezervą ar reikalingus gamybos pajėgumus.
Anot maisto pramonės atstovų, COVID-19 pandemija ir Rusijos agresija Ukrainoje pakeitė šalies saugumo situaciją, kuri iškėlė būtinybę užtikrinti gyventojų aprūpinimą maisto produktais.
„Tam reikalingas kiek galima sklandesnis visos maisto gamybos bei tiekimo grandinės veikimas“, – teigiama pramonės atstovų rašte.
Jų teigimu, daugelis Europos Sąjungos šalių pandeminiu laikotarpiu nacionaliniais teisės aktais įtvirtino maisto pramonę kaip ypač svarbų sektorių ir apsibrėžė priemones, kurios kritinėmis aplinkybėmis užtikrintų maistą gaminančių įmonių veiklą.
Lietuvos maisto pramonę pripažinti ypač svarbia pramonės šaka pasiūlė asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija ir Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“.
Su šiuo pasiūlymu verslo atstovai kreipėsi į Kaimo reikalų komitetą, Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas.
Kaip pranešė leidinys „Politico“, Rusijos karinė invazija Ukrainoje turės rimtų pasekmių visos Europos žemės ūkiui, todėl Europos Komisijos pareigūnai ragina sustiprinti apsirūpinimą maistu.
