Maisto švaistymo mastai Lietuvoje paaiškėjo mokslininkams 2021 m. atlikus tyrimą „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas“. Šį tyrimą, siekdama sumažinti maisto praradimus žemės ūkio grandyje ir maisto pramonėje, užsakė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Pasirodo, kad tyrime dalyvavę gyventojai per savaitę vidutiniškai namuose išmesdavo apie pustrečio kg maisto, daugiausia – paruošto. Kiek mažiau išmetama šviežių ir greitai gendančių maisto produktų.
Pasak tyrėjų, vartotojams reikalingi patarimai ir žinios, kaip planuoti porcijas, iš maisto likučių paruošti naujus ir skanius patiekalus, tinkamai saugoti paruoštą maistą, kad jis nesugestų bei išlaikyti produktus tinkamai juos pakuojant, konservuojant ir t.t.
Kiek iššvaistoma pirminėje gamyboje?
Mokslininkai nustatė, kad pirminėje gamyboje daugiausia prarandama burokėlių, rugių ir avienos, o mažiausiai – karvių pieno, paukštienos, kviečių.
Augalininkystės produkcijos daugiausia buvo prarasta dėl aplinkos veiksnių bei neatitikimo pirkėjų ir vartotojų reikalavimams, o gyvulininkystės – dėl ligų.
Tai, pasak tyrimo autorių, rodo, kad, siekiant sumažinti maisto praradimus, skirtingų ūkininkavimo krypčių ūkiams turėtų būti taikomos skirtingos priemonės: augalininkystėje – priemonės, skirtos žemės kokybei gerinti, taip pat į rinką orientuotos priemonės, o gyvulininkystėje – konsultavimo paslaugos dėl gyvūnų ligų prevencijos ir priemonės, skirtos ūkių infrastruktūrai gerinti.
Maisto praradimai mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje
Maisto produktų, gėrimų, tabako ir jo gaminių prekybos įmonių apklausos rezultatai rodo, kad didžiausi maisto praradimai nustatyti didmeninės prekybos įmonėse.
2019 m. šiose įmonėse buvo prarasta 49 109,72 t maisto. Daugiausia – vaisių ir daržovių, mažiausia – kiaušinių.
Daugiausia prarasto maisto išmesta į sąvartynus, išpilta į kanalizaciją / nuotekų valymo įrenginius didmeninės prekybos įmonėse, todėl, anot tyrimą atlikusių Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkų, šioms įmonėms yra aktualios iniciatyvos dėl žiedinės ekonomikos principų taikymo.
Viešojo maitinimo sektoriuje praradimai mažiausi
Nors viešajame maitinime prarandama mažiausiai maisto, ir čia reikalingi pokyčiai – 2019-aisiais prarasta 2598,9 t maisto per metus.
Priežastys įvairios: maisto produktai neteko šviežumo, sugedo, buvo sugadinti juos gaminant arba porcijos, patiekus jas vartotojams, buvo per didelės.
Lietuvoje maitinimo įstaigos imasi veiksmų, kad sumažintų maisto praradimus: planuoja efektyvesnę gamybą, tiksliai numato, apgalvoja maisto produktų pirkimus, meniu planavimą, tinkamą maisto produktų laikymą ir tinkamo dydžio porcijų taikymą. Tačiau tyrėjai pastebi, kad vieno iš svarbiausių veiksmų, siekiant sumažinti maisto praradimus – maisto pertekliaus perdavimo žmonėms, kuriems jo trūksta – imasi tik labai mažai verslo maitinimo įstaigų.
Iš 60 verslo maitinimo įstaigų tik 5 nurodė, kad bendradarbiauja su Maisto banku ir / arba kitomis labdaros organizacijomis. Per vieną mėnesį vidutiniškai viena įstaiga paaukojo 23 kg maisto.
Iniciatyvų nestinga
ŽŪM, siekdama paskatinti maisto tvarkymo subjektus mažinti maisto švaistymo mastą atiduodant tinkamą vartoti maistą labdaros organizacijoms, šiemet patvirtinto Paramos už labdarai atiduodamo maisto tvarkymą teikimo taisykles.
Už vieną kilogramą maisto, kuris buvo surinktas iš maisto tvarkymo subjektų ir po to atiduotas labdarai ir paramai maistu ministerija skiria 0,5 euro. Šiemet per 6 mėn. už išsaugotą maistą bus išmokėta apie 200 tūkst. Eur lėšų. Naujam paramos teikimo laikotarpiui – 2022 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d., paraiškos bus pradėtos rinkti artimiausiu metu. 2023 m. tam planuojama skirti 400 tūkst. Eur.
Imtasi ir kitų veiksmų. ŽŪM, siekdama mažinti maisto švaistymo mastą, nuo 2019 metų vaisius ir daržoves, neatitinkančius prekybos standartų, bet tinkamus perdirbti, pvz., sultims ar uogienei, leido tiekti mažmeninei prekybai.
Specialieji standartai nėra taikomi ir tiems vaisiams bei daržovėms, kuriuos gamintojas savo ūkyje parduoda vartotojams jų asmeninėms reikmėms. Nustačius neatitiktį prekybos standartams, produktai gali būti tiekiami labdarai ir paramai, perdirbami arba parduodami perdirbti, panaudojami kaip pašaras gyvūnams arba kitoms ne maisto reikmėms, ir tik kraštutiniu atveju tvarkomi kaip maisto atliekos.
Nešvaistyti maisto, jį gerbti bei tausoti mokomi ir patys mažiausieji Lietuvos gyventojai. Maisto švaistymui skirta viena iš ŽŪM remiamos Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių vartojimo skatinimo programos edukacinių temų. Vaikams ir pedagogams parengta metodinė medžiaga „Gerai daryk – maistą taupyk!“, padedanti geriau suprasti šią problemą ir tausoti maistą. Ši mokymo medžiaga yra interneto svetainėje.
Su tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.