Maisto švaistymo problema – itin aktuali ekonominiu požiūriu: kiekvienas išmestas maisto produktas reiškia prarastas investicijas į jo gamybą, transportavimą, saugojimą ir pardavimą. Tai apima išlaidas per visą tiekimo grandinę – ūkininkams, gamintojams, perdirbėjams, transporto kompanijoms ir mažmenininkams.
Kitas svarbus aspektas – resursų švaistymas. Maisto produktų gamyba reikalauja didelių gamtinių išteklių, įskaitant žemę, vandenį ir energiją, tad kai maistas yra išmetamas, šie ištekliai taip pat yra švaistomi.
Remiantis „Eurostat“ tyrimo rezultatais, Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui tenka apie 142 kg maisto atliekų. Ir nors toks skaičius yra panašus į ES vidurkį, esanti situacija skatina ieškoti būdų, kaip sumažinti išvaistomo maisto kiekį.
Maisto ir žemės ūkio sektoriai lemia apie 18 proc. Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
„Išmestas maistas taip pat prisideda prie atliekų problemos ir didina atliekų tvarkymo išlaidas. Sąvartynuose besikaupiantis maistas sukuria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, ypač metaną, kuris prisideda prie klimato kaitos. Lietuvos pramonės ir žiediškumo analizėje nurodoma, kad maisto ir žemės ūkio sektoriai lemia apie 18 proc. Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos“, – tikina Ekonomikos ir inovacijų (EIMIN) ministrė Aušrinė Armonaitė.
Jos teigimu, maisto švaistymas yra ydingas ir socialiniu aspektu: didžiuliai kiekiai maisto yra išmetami, o daugybė žmonių kenčia nuo nepritekliaus ir nepakankamos mitybos. Maisto kainų infliacija 2023 metų duomenimis buvo viena didžiausių visoje Europoje, o maistas mūsų kasdienio vartojimo krepšelyje užima labai svarbią vietą.
„Maisto švaistymas yra labai aktuali problema, prie kurios sprendimo turi prisidėti valstybė, verslas bei kiekvienas gyventojas asmeniškai. Siekdama pokyčio Ekonomikos ir inovacijų ministerija įvertino, kad Lietuvoje išmetame 400 tūkst. tonų maisto atliekų per metus. Net šeštadalis šio kiekio susidaro mažmeninėje prekyboje. Taigi, buvo nuspręsta ieškoti priemonių, kurios leistų bent dalį maisto išsaugoti, o ne išmesti“, – sako A. Armonaitė.
Leistų sutaupyti beveik 150 mln. eurų
Siekiant išspręsti maisto švaistymo problemą, pirmiausia nuspręsta leisti prekybininkams nuo 2024 m. sausio 1 d. neparduotus likučius pardavinėti šiek tiek ilgesnį terminą, net pasibaigus jų pirminiam galiojimo terminui. Maisto įstatymo pakeitimai priimti dėl to, kad ne visi maisto produktai, pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui, tampa blogi.
Verta atkreipti dėmesį, kad greitai gendantys maisto produktai (mėsa, pieno produktai, žuvis) ženklinami žymeniu „Tinka vartoti iki...“, o ilgo galiojimo maisto produktai (kruopos, kava, aliejus ir kiti bakalėjos produktai) – ženklinami žymeniu „Geriausias iki...“. Būtent ilgo galiojimo maisto produktai išlieka tinkami vartoti žymiai ilgiau ir pasibaigus jų galiojimo terminui.
„Skaičiuojama, kad leidžiant parduoti maistą, kurio terminas „Geriausias iki...“ yra pasibaigęs, per metus į sąvartynus nepatektų 50 tūkst. tonų maisto atliekų ir tai leistų sutaupyti beveik 150 mln. eurų“, – sako EIMIN viceministrė Ieva Valeškaitė.
Leistų sumažinti maisto kainas
Pakeitimus priimti nuspręsta įvertinus ES teisės aktus, kurie nenustato draudimų maisto produktus, kurių terminas „Geriausias iki...“ pasibaigęs parduoti ilgiau. Taip pat buvo atsižvelgta į gerąją kitų šalių praktiką – Europoje didelė dalis valstybių netaiko reguliacinių draudimų mažmeninėje prekyboje ir leidžia parduoti tokį maistą.
Sudaromos sąlygos pigiau įsigyti vis dar tinkamą ir saugų vartoti maistą.
I.Valeškaitės teigimu, buvo pasirinktas kelias taikyti pozityvųjį reguliavimą: vartotojams nėra prievolės tokį maistą įsigyti, o prekybininkams – jį pardavinėti, tačiau šiuo modeliu sudaromos sąlygos pigiau įsigyti vis dar tinkamą ir saugų vartoti maistą bei tokiu būdu prisidėti prie reikšmingos maisto švaistymo problemos mažinimo.
Naujieji pakeitimai taip pat sudaro sąlygas steigti specializuotas parduotuves, kurios ypač populiarios tvarumu besirūpinančiose valstybėse. Tokiais produktais galima prekiauti ir internetu.
„Tikimasi, kad leidimas ilgiau parduoti maistą po termino „Geriausia iki..“ pabaigos, leis sumažinti prekybininkų patiriamus nuostolius, nes dalį maisto jie galės parduoti ir neperkelti negautų pajamų už neparduotą maistą į kainas, o tai sudarys prielaidas prisidėti prie maisto kainų mažinimo – tai ypač svarbu aukštos infliacijos sąlygomis Lietuvoje“, – tikina I. Valeškaitė.
Sėkmės pavyzdžių jau netrūksta
Praėjus porai mėnesių po priimtų teisės aktų pakeitimų, EIMIN atliko stebėseną, kuria buvo siekiama įvertinti pirminius naujo reguliavimo rezultatus. Apklausos duomenimis, prekybininkai aktyviai domisi galimybe parduoti, o dalis apklaustų įmonių, ypač mažos parduotuvėlės regionuose, jau taiko naują teisinį reguliavimą ir parduoda „Geriausias iki...“ paženklintus maisto produktus, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs.
Pastebima, kad šios temos viešinimas skatina diskusijas ir kompleksinių priemonių maisto švaistymo problemai paieškas. Pavyzdžiui, apklausoje prekybos įmonės akcentavo, kad sumažina prekių kainą paskutinę jų galiojimo dieną ir parduoda nemažai tokio maisto taip mažindamos maisto švaistymą bei daug besibaigiančio galiojimo maisto aukoja „Maisto bankui“.
Vienas ryškiausių gerųjų pavyzdžių yra Vilniuje veikianti „Miesto laboratorija“ – tvarus ir aplinkai draugiškas edukacinis bendruomenės centras, kuriame veikia ir kaimyniška kavinė. Tvarumo principais besivadovaujanti maitinimo įstaiga sugebėjo gerokai sumažinti išteklių vartojimą: per metus kavinė sutaupė daugiau nei 15 000 vonių vandens, 4 tonas CO2 ir daugiau nei 1000 porcijų maisto. Išmetamo maisto kiekis buvo sumažintas 51 proc. – o tai yra net 638 kg maisto, kuris neiškeliavo į šiukšliadėžę, o buvo išsaugotas.
„Miesto laboratorijos“ direktorė Goda Sosnovskienė pasakoja, kad pasiekti šių rezultatų padėjo 3 kertiniai dalykai, kuriems kavinėje ar restorane reikia skirti dėmesio, tai – atidus likučių stebėjimas, jo rezultatais paremtas meniu dizainas ir darbuotojų bei klientų švietimas.
„Džiaugiamės rezultatais ir tikimės, kad įkvėpsime ir kitus“, – sako G. Sosnovskienė.
Maistą tausoja ir Bendruomenės šaldytuvas
Siekiant mažinti maisto švaistymą, Vilniuje, Antakalnyje esančiame Sapiegų parke buvo įrengtas Bendruomenės šaldytuvas – maisto dalijimosi stotelė, kurioje vieni palieka perteklinį, tačiau vartoti tinkamą maistą, o kiti jį pasiima, kad suvartotų. Šaldytuve maisto produktus gali palikti tiek gyventojai, tiek parduotuvės, kepyklėlės, kavinės ar restoranai.
„Idėja įrengti tokį šaldytuvą kilo keliaujant po šiaurės šalis ir tyrinėjant vietos bendruomenines iniciatyvas. Aplankėme tokius bendruomeninius šaldytuvus Kopenhagoje, Helsinkyje, susitikome su savanoriais, išsiaiškinome jų veiklos idėjas ir veikimo principus. Grįžus dar patyrinėjome daugiau tokių praktikų, pasirodo, tai gana plačiai išplitęs judėjimas vakarų pasaulyje, tik mus kažkaip aplenkęs“, – tvirtina G. Sosnovskienė.
Pašnekovės teigimu, maisto švaistymas yra didžiulė ekologinė, ekonominė ir socialinė problema, prie kurios sprendimo gali prisidėti kiekvienas iš mūsų. G. Sosnovskienė džiaugiasi, kad šią problemą padeda spręsti ir Bendruomenės šaldytuvas, nors iš pradžių girdėjosi ir nemažai aplinkinių skeptiškų nuomonių – vis dėlto jos nepasitvirtino.
Šaldytuvas pradėjo gyventi savo dinamišką gyvenimą nuo pirmos dienos.
„Iš aplinkinių girdėjome visokių nuogastavimų – nuo tokių, kad jums tą šaldytuvą išneš pirmą naktį, iki tokių, kaip, nieks čia jokio maisto neneš, arba visi tik neš, o niekas nieko neims. Nepaprastai džiaugiamės, kad visos šios baimės nepasitvirtino – šaldytuvas pradėjo gyventi savo dinamišką gyvenimą nuo pirmos dienos. Tai puiki asmeninės atsakomybės prisiėmimo dėl maisto švaistymo problemos, o taip pat ir mokėjimo gyventi bendruomenėje ir kolektyviai spręsti dalykus, mokykla“, – įsitikinusi G. Sosnovskienė.
Gyventojai šaldytuve gali palikti maisto produktus (vaisius, daržoves, kiaušinius, duoną, konditerijos gaminius ir pan.), šalia esančiose lentynose – konservuotus produktus, sausus maisto produktus, higienos reikmenis. Paruoštą maistą šaldytuve gali palikti tik maitinimo įstaigos, tinkamai jį paženklinusios ir turinčios maisto tvarkymo pažymėjimą.
Bendruomenės šaldytuvą prižiūri savanoriai ir bendruomenės nariai, jis yra atviras visą parą septynias dienas per savaitę, kad bet kuriuo metu kiekvienas galėtų pasiimti viską, ko jam reikia. Tai yra pirmasis Bendruomenės šaldytuvas Lietuvoje.
