Neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago lazdos, sako tautos išmintis. V.Ilgius irgi pažymi: nė vienas nesame apsaugoti nuo nelaimės: galime netikėtai susirgti ar netekti darbo. O kas tada?
„Labai nesunku atsidurti keblioje padėtyje. Eksperimentą jau ne pirmus metus atlieku tam, kad pats nepamirščiau ir kitiems priminčiau, jog negalime atsiriboti nuo nepriteklių patiriančių žmonių, jų smerkti ar palikti likimo valiai, girdi, kaip pasiklojo – taip išmiegojo“, – kalba V.Ilgius.
Tie žmonės, jei mes jais nepasirūpiname, iš keršto balsuoja protestuodami ir trukdo išrinkti valdžią, kuri pasiektų geriausią pažangą.
Smarkiai apribojęs savo išlaidas jis labai greitai suprato, kiek išradingumo ir energijos reikia net tam, kad išgyventum, balansuodamas ant nuolatinio alkio ribos.
Nei kavinių, nei svečių
Kai biudžetas maistui striukas, pasirinkimo laisvė parduotuvėse susitraukia iki minimumo.
„Labai greitai supranti, kad kukliai gyvenančios šeimos tampa nuolaidų medžiotojomis. Bandydamos susiorganizuoti pigesnę vakarienę, jos turi skirti daugiau laiko kainų palyginimui skirtinguose prekybos centruose“, – patirtimi dalijasi V.Ilgius.
Maisto ruoša irgi suvalgo daug laiko, ypač jei nori išspausti maksimumą – kad maistas būtų ne tik sotus, bet ir kiek įmanoma skanus bei kaloringas.
„Bandant tilpti į 5 litus, susiaurėja socialinio gyvenimo galimybės: negali pasikviesti į namus svečių ir juos pavaišinti, negali valgyti viešojo maitinimo įstaigose“, – aiškina pašnekovas.
Be to, nepaisant visų pastangų, labai dažnai vis tiek jautiesi alkanas, ima kankinti silpnumas, po to atsiranda vangumas, o galiausiai suirzti ir pradedi ant visų pykti.
„Tada suvoki, prie kokių pasekmių alkis ir nepriteklius priveda kitose gyvenimo srityse – politinėje ar socialinėje. Tie žmonės, jei mes jais nepasirūpiname, iš keršto balsuoja protestuodami ir trukdo išrinkti valdžią, kuri pasiektų geriausią pažangą. Šeimos įklimpsta į alkoholį, atiduoda vaikus į vaikų globos namus. Iš vargo žmonės nusprendžia nupjauti metalinę kaimyno tvorą ir t.t. Bet visa tai – jau pasekmės“, – aiškina V.Ilgius.
Dominuoja angliavandeniai
Mažai kaloringas arba pigių kalorijų maistas – tuo tenka užkimšti gurgiantį pilvą. Skiriant vos 5 litus per dieną, maitintis sveikai ir visavertiškai beveik neįmanoma. Todėl tenka rinktis: suvalgyti mažiau, bet vertingesnio maisto, arba daugiau šlamšto. Dažniausiai laimi antrasis variantas.
Pomidorai, agurkai, kurių galima gauti visus metus – jau prabanga. Persikai, vynuogės, citrinos – neįkandama.
Todėl racione daugėja subproduktų ir antrarūšių gaminių, kuriuose grynos mėsos – vos keli gramai.
„Baltymai kainuoja brangiau, todėl tenka pasukti galvą, kaip prasimanyti mėsos, žuvies ar pieno produktų. Todėl mitybos pagrindą sudaro angliavandeniai: košės, sriubos, troškiniai, bulvės, makaronai“, – pasakoja V.Ilgius.
Jis pažymi, kad rudenį galima rasti santykinai pigių vaisių ir daržovių, tačiau pavasarį tai jau būna keblu.
„Ir tai perki pigiausią obuolį, morkas, svogūnus, kopūstus. Pomidorai, agurkai, kurių galima gauti visus metus – jau prabanga. Persikai, vynuogės, citrinos – neįkandama. Įsispraudęs į piniginius rėmus toli gražu ne viską sau leidi: jogurtas ar varškės sūrelis – delikatesas, kuriuo pasilepini kartą per savaitę ar dar rečiau“, – asmenine patirtimi dalijasi eksperimento sumanytojas.
Produktai brangsta, pinigus ėda infliacija
Nuolatinis kainų sekimas ir skaičiavimas vargina. Be to, V.Ilgiaus pastebėjimu, kasmet maistas brangsta: „Pirmaisiais eksperimento metais bandydavau tilpti į 4 litus, o dabar sunku ir į penkis. Aišku, yra ir atpigusių produktų, bet bendras jausmas toks, kad yra infliacija ir kainų kilimas.“
Už 5 litus per dieną V.Ilgius gyvens penkias savaites. Jo eksperimentą vainikuos „Maisto banko“ ir LNK televizijos trečius metus rengiamas labdaros telemataronas. Jo metu žmonės bus raginami „Maisto banko“ vykdomiems projektams paaukoti 5 litus.
„Daliai žmonių tie 5 litai yra menkniekis – puodelis kavos. Tačiau už tuos penkis litus „Maisto bankas“ gali suorganizuoti keliolika kartų daugiau paramos maistu ir taip padėti skurstantiesiems“, – aiškina V.Ilgius.
2013 metais įvairiose „Maisto banko“ programose dalyvavo 205 tūkst. žmonių.
Skurdas – visai šalia mūsų
Mažas pajamas gaunantys ir vos galą su galu suduriantys žmonės nėra beveidžiai ar bevardžiai.
Tas penktadalis žemiau skurdo ribos gyvenančių lietuvių yra tarp mūsų: tai – ir kaimynas, gyvenantis toje pačioje laiptinėje, ir gatvės praeivis.
„Tas penktadalis žemiau skurdo ribos gyvenančių lietuvių yra tarp mūsų: tai – ir kaimynas, gyvenantis toje pačioje laiptinėje, ir gatvės praeivis. Savo eksperimentą atlieku tam, kad paaštrinčiau solidarumo jausmą“, – pasakoja V.Ilgius.
Jis džiaugiasi, kad filantropinės idėjos Lietuvoje įleidžia šaknis. Prieš kelerius metus labdarai aukodavo vos 15–20 proc. lietuvių, o dabar jau – du trečdaliai šalies gyventojų.
„Sunku patikėti ar įsivaizduoti, kad šiais laikais kas nors gali eiti miegoti alkanas. Tačiau tai vyksta. Todėl kviečiu aukoti, nes jūsų labdara pasiekia šimtus tūkstančių žmonių“, – skatina V.Ilgius.
V.Ilgiaus eksperimento metu įgytą patirtį ir įspūdžius kviečiame sekti 15min.lt
