„Specializuoto banko galimybės yra labai didelės, licencija mums leidžia labai smarkiai išplėsti veiklą. Iki šiol mes galėjome teikti paslaugas tik Vilniaus miesto ir regiono gyventojams, o dabar tą galėsime daryti visoje Europos Sąjungoje, tačiau natūralu, kad bent jau kol kas to neplanuojame. Pirmojo plėtros laikotarpio tikslas bus atsinaujinti savo informacines sistemas ir pradėt teikti paslaugas visoje Lietuvoje esantiems klientams“, – BNS sakė V. Olšauskas.
Pasak jo, bendrovė neketina steigti filialų ar padalinių atskiruose miestuose ar regionuose, o jos paslaugų spektras iš esmės nesikeis.
„Iki šiol kreditavome smulkųjį verslą ir teikėme vartojimo paskolas, šią veiklą ketiname vykdyti ir toliau, ypatingų pokyčių pirmuoju laikotarpiu nenumatome. Klientai, kurie norės naudotis mūsų paslaugomis, galės atvykti į Vilnių arba gauti paslaugas internetu. Tiesiog jie galės būtų iš visos Lietuvos“, – aiškino V. Olšauskas.
Jo teigimu, daugiausiai dėmesio ketinama skirti paskoloms verslui, smulkaus ir vidutinio verslo apyvartinio kapitalo finansavimui, taip pat ūkininkavimo ir vartojimo paskoloms. Be to, ketinama teikti ir paskolas būstui bei nekilnojamojo turto projektams.
Anot V.Olšausko, šiuo metu kredito unija dažniausiai teikia paslaugas smulkaus verslo klientams, kurie jų negali gauti komerciniuose bankuose.
„Dažniausiai mes atliekame tokį pirminio kreditavimo vaidmenį. Esame pastebėję, kad pas mus paskolą gavęs klientas, kuris dėl savo smulkumo yra neįdomus bankams, per penkerius metus užauga ir išeina kredituotis į bankų sektorių. Todėl iš esmės mes su bankais niekada nekonkuravome, ją gal labiau jautėme iš alternatyvaus finansavimo paslaugų teikėjų – pavyzdžiui, faktoringo kompanijų“, – sakė V. Olšauskas.
„Nemanau, kad pradėję veiklą mes tapsime konkurentais net ir Medicinos bankui“, – pridūrė jis.
Pasak „Mano unijos“ vadovo, norint tapti specializuotu banku, unijai dar reikės persitvarkyti iš kooperatinės į akcinę bendrovę, tai ketinama atlikti per tris–keturis mėnesius. V. Olšausko teigimu, kadangi bendrovė neplanuoja didelio augimo, nebūtinas ir didelis papildomo kapitalo poreikis.
„Pirmaisiais veiklos metais mus iš esmės turėtų pakakti turimo kapitalo. Mūsų veikla yra pelninga, pelną paliekame įmonėje ir tai užtikrina augimą. Tačiau turime ir potencialių investuotojų, įskaitant ir vieną Amerikos lietuvį, norinčių investuoti yra ir kredito unijos valdymo organuose, įskaitant mane, todėl pirminei plėtrai lėšas mes jau esame paruošę iš anksto“, – tvirtino V. Olšauskas.
Europos centrinis bankas (ECB) pirmadienį nusprendė išduoti „Mano unija“ specializuoto banko licenciją. Pasak Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus, apie naujo banko atsiradimą Lietuvoje girdima po ilgesnės pertraukos.
„Paskutiniu metu mes turėjo tik naujienų apie mažėjantį bankų skaičių, jų pasitraukimą iš Lietuvos, o dabar turime gerą naujieną apie šalyje atsirandantį naują banką. Žinoma, kaip žaidėjas jis nebus naujas, tiesiog persikvalifikuos iš kredito unijos į banką, tačiau bet kuriuo atveju, didėjanti konkurencija yra naudinga visiems“, – BNS sakė M. Zalatorius.
Šiuo metu „Mano unija“ veikia Vilniaus regione ir turi 4,6 tūkst. klientų, įstaigos turtas yra 59,2 mln. eurų. Kredito unijos paskolų portfelį sudaro apie 31 mln. eurų, indėlininkai „Mano unijai“ yra patikėję 46 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su ECB vertina dar tris prašymus išduoti specializuoto banko licenciją. Apie pateiktą prašymą viešai yra pranešęs Jungtinės Karalystės finansų paslaugų startuolis „Revolut“, kas pateikė dar du prašymus neskelbiama.
Galimybė steigti specializuotą banką Lietuvoje atsirado 2017-ųjų pradžioje, įsigaliojus bankų įstatymo pataisoms. Šio tipo bankai turi atitikti visus bankams keliamus reikalavimus, tačiau jiems numatytas žemesnis – 1 mln. eurų – įstatinio kapitalo reikalavimas, apribojama teisė teikti investicines paslaugas.
Lietuvoje birželio pabaigoje veikė 6 bankai ir 7 užsienio bankų filialai.
