Centrinių bankų lūkesčiai
Pastarosiomis savaitėmis pasaulio centrinių bankų atstovai pateikė užuominų apie tai, kas juos galėtų paskatinti pakeisti pinigų politikos kryptį.
Pavyzdžiui, JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Jerome’as Powellas išreiškė norą pamatyti asmeninių vartojimo išlaidų (PCE) infliacijos rodiklio sumažėjimą ir darbo rinkos bei pagrindinių paslaugų, neįskaitant apgyvendinimo, atvėsimą prieš pristabdant palūkanų normos augimą.
Anglijos banko (BOE) vadovas Andrew Bailey tikisi išvengti darbo užmokesčio augimo spiralės, kuri skatintų infliaciją. Tuo metu Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde nori užsitikrinti, kad energijos kainos yra tikrai suvaldytos.
JAV atkakliai kovoja su infliacija
Manoma, kad „S&P 500“ indeksui priklausančios kompanijos gali patirti metinių pelnų nuopuolį, kuris siektų 5 proc. Tai būtų didžiausias pelno sumažėjimas nuo 2020 m. trečiojo ketvirčio.
„FactSet“ vyresnysis analitikas Johnas Buttersas „Financial Times“ teigė, kad įmonių laukia prasčiausi rezultatai, palyginti su analitikų lūkesčiais, skaičiuojant nuo 2008 m. Nepaisant to, kol kas finansų rinkoje vyrauja pakankamai užtikrintas optimizmas.
Kaip ir tikėtasi, FED vasario pradžioje padidino bazinę palūkanų normą 0,25 proc. punkto. Centrinio banko vadovas J.Powellas teigė, kad palūkanų normą reikės padidinti dar „keletą“ kartų, jei tikimasi pakankamai atvėsinti infliaciją. Jis paneigė rinkos konsensusą apie palūkanų normos mažinimą pakartodamas, kad padidintos normos turėtų išlikti „kurį laiką“.
J.Powello pastaba apie dezinfliacijos proceso pradžią suteikė obligacijų kainoms teigiamą postūmį, nors vėliau jis pažymėjo, kad dezinfliacija yra ankstyvoje stadijoje ir jai reikia laiko įsitvirtinti. Vėliau pirmininkas teigė, kad FED gali tekti kilstelti palūkanas dar daugiau, nei kol kas mano rinkos, jei darbo rinka išliks stipri.
Per pastarąsias dvi savaites „Dow Jones“ pakilo 0,45 proc. iki 33 869 punkto, „S&P 500“ palyginamąjį laikotarpį baigė 1,8 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ paaugo 2,8 proc.
Netikėtai sustiprėjęs JAV doleris
JAV doleris rinką nustebino sustiprėjimu, kai jo indeksas padidėjo daugiau nei 1 proc. praėjusį penktadienį (vasario 10 d.), o darbo rinkos skaičiai parodė didesnį naujai sukurtų darbo vietų skaičių bei sumažėjusį nedarbo lygį, kuris atsidūrė 53 metų žemumose.
Tai signalizuoja apie nepasiduodančią JAV infliaciją ir sustiprina tikimybę dėl tolimesnio palūkanų normų augimo. J.Powellui tai įrodymas, kad ekonomika gali atlaikyti būsimus palūkanų kėlimus, kurių, jo teigimu, vis dar reikia laukti.
„Swedbank“ valiutų analitikų teigimu, JAV doleris gali turėti šiek tiek vėjo savo burėse, jei rinkos išsigąs ir patikės J.Powellu. Kol kas FED palūkanų normos lūkesčiai rinkoje nepasikeitė, todėl JAV dolerio silpnėjimas turėtų tęstis.
Euro kursas per paskutines savaites buvo gana volatilus – JAV dol. atžvilgiu jis nukrito beveik 1,6 proc. ir nusistovėjo ties 1,067 JAV dol. Tuo metu svaro sterlingo kursas fiksavo 2,3 proc. sumažėjimą prieš dolerį ir praėjusį penktadienį buvo prekiaujamas ties 1,2 JAV dol. riba. Japonijos jena šiek tiek atsitraukė (-0,7 proc.), jos kursas siekė 131 jenas už vieną JAV dol.
Augimas obligacijų rinkose
JAV iždo obligacijų pajamingumai paskutinėmis savaitėmis paaugo gana solidžiai, o labiausiai – 2 ir 5 metų. 10 metų JAV iždo pajamingumas dviejų savaičių perspektyvoje paaugo 19 bazinių punktų ir penktadienį pasiekė 3,74 proc.
2 metų obligacijų pajamingumas, dažniausiai sekantis palūkanų normų lūkesčius, per dvi savaites paaugo 25 baziniais punktais iki 4,5 proc. Aukščiausias jų pajamingumo lygis šiais metais siekė 4,72 proc. Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų pajamingumo, padidėjo – inversijos lygis penktadienį pasiekė -76 bazinius punktus.
ECB toliau didins palūkanų normą
ECB, vėlavęs į pasaulinį palūkanų normų kėlimo vakarėlį, dabar bando visus įtikinti, kad bus vienas iš paskutiniųjų, kuris tą vakarėlį paliks. Jei kolegos iš JAV ir Jungtinės Karalystės siunčia signalus apie mažėjantį monetarinės politikos agresyvumą, tai euro zonos pareigūnai skelbia, kad jų kova prieš infliaciją dar nesibaigė.
ECB pirmininkė Ch.Lagarde pažymėjo, kad ketina pakartoti nemalonų 0,5 proc. punkto palūkanų padidinimą ir kovo mėnesį. Ji taip pat neatmeta, kad po kovo gali sekti ir daugiau panašių žingsnių.
Ryškėja „brexito“ kaina Jungtinei Karalystei
„Bloomberg Economics“ duomenimis, „brexitas“ Jungtinės Karalystės ekonomikai kainuoja 100 mlrd. svarų sterlingų per metus. Šiuo metu šalies ekonomika yra 4 proc. mažesnė nei galėjo būti, atsilieka verslo investicijomis, didėja darbuotojų iš ES šalių trūkumas.
Tuo metu Jungtinės Karalystės kompanijų nemokumas pasiekė aukščiausią lygį per 13 metų – vidaus įmonės užsidaro greičiau nei bet kuriuo metu nuo 2008 m. Įmonės pereina nuo „išėjimo iš ES“ iki „išėjimo iš ekonomikos“.
Nors sąlyginai teigiamas pelnų skelbimo sezonas pakėlė didžiąją dalį pasaulio iki netikėto pozityvumo, nepaisant neaiškių ekonominių perspektyvų, Jungtinėje Karalystėje nuotaikas apkartino siaubinga vyriausybės nemokumo tarnybos ataskaita.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas vasario 10 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė teigiamu 0,7 proc. pokyčiu, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 1,2 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas paaugo apie 1,5 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė nedideliu 0,3 proc. pakilimu.
Vartotojai Kinijoje linkę taupyti
Pekinas bando įkvėpti augimo Kinijos ekonomikos po to, kai panaikino COVID apribojimus, tačiau patiria iššūkių – pernai Kinijos piliečiai pasiskolino mažiau, taupė daugiau ir neaišku, kiek laiko prireiks grįžti į laisvesnių išlaidų laikus.
Bet koks didelis Kinijos vartotojų elgesio pokytis turės rimtų pasekmių bankams ir verslams. Nors augantys indėliai reiškia, kad bankai gauna pigesnį finansavimo šaltinį, skolinimosi sulėtėjimas pakenks jų grynosioms palūkanų pajamoms.
Kinijos vartotojų infliacija praėjusį mėnesį paspartėjo, nes naujųjų metų šventė ir COVID apribojimų pabaiga paskatino išlaidas maistui. Vartotojų kainų indeksas (VKI) išaugo 2,1 proc., palyginti su 2022 m. gruodžio 1,8 proc. augimu, o gamybos veikla sulėtėjo.
Gamintojų kainų indeksas (PPI) per metus sumažėjo 0,8 proc. – tai staigesnis nei tikėtasi kritimas. „Bloomberg Economics“ teigia, kad nuolatinis paslaugų silpnumas atveria kelią didesniam Kinijos centrinio banko monetarinės politikos laisvinimui.
Gruodžio mėn. Japonijoje darbo užmokestis padidėjo 4,8 proc. – daugiausia nuo 1997 m. ir daug greičiau nei prognozavo analitikai. Tai gali padidinti tikimybę, kad Japonijos bankas pradės svarstyti apie reikšmingesnį pinigų politikos pokytį.
Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo 0,8 proc., o Kinijos „blue chips“ indeksas „CSI 300“ atsitraukė 2,3 proc. Honkongo „Hang Seng“ per šį laikotarpį nukrito beveik 4 proc.
Karo paskatinti pokyčiai žaliavų rinkose
Remiantis BP metine energetikos perspektyva, Rusijos karas Ukrainoje paspartins pasaulio perėjimą nuo naftos ir dujų, ir iškastinio kuro paklausa ženkliai sumažės nuo 2035 m. „Swedbank“ analitikų vertinimu, išsivysčiusios šalys sieks vis labiau pereiti prie atsinaujinančių išteklių, kurie tuo pačiu metu užtikrina energijos tiekimo saugumą ir padeda mažinti emisijas.
„Goldman Sachs“ atstovas Jeffrey Currie perspėjo, kad pasaulinė naftos rinka susiduria su rimta problema, nes atsarginės gamybos pajėgumai gali išsekti iki 2024 m. Pasak jo, kainos šiais metais bus didesnės nei 100 JAV dol.
Nafta vasario 10 d. prekyboje šoktelėjo dėl Rusijos paskelbto gavybos mažinimo 500 tūkst. barelių per dieną, taip pagrindžiant savo atsaką Vakarų sankcijoms. Opcionų prekiautojai prognozuoja, kad „Brent“ naftos kaina gegužės pabaigoje pakils virš 100 JAV dol.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 2,2 proc. aukščiau ir vasario 10 d. siekė 86 JAV dol. už barelį. JAV WTI rūšies naftos kaina taip pat paaugo 2,3 proc. – iki 79 JAV dol. vasario 10 d. sesijos metu. Auksas atsitraukė 3 proc. iki 1 865 JAV dol. už unciją.
