Pradinė investicija į plyną lauką šiaurinėje Marijampolės dalyje prie Baraginės kaimo daugiau nei 11 mln litų. Beveik 10 mln. skirta iš ES fondų, kita dalis savivaldybės. Beveik 80 hektarų suprojektuota 15 gamybinių sklypų. Trys sklypai skirti vidutinės taršos įmonėms.
„Pirmus devynis mes numatome parengti iš turimų lėšų. Atvesime visas komunikacijas – vandentiekį, nuotekas, lietaus nuotekas, elektrą, kartu įrengiant privažiavimo kelius“, – pasakojo Marijampolės savivaldybės Planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Cinaitis.
Iki laisvosios ekonominės zonos planuojama atvesti ir „Rail Baltica“ geležinkelio europinės vėžės atšaką bei senąją rusišką, tačiau kol kas pinigų tam neskirta. Miesto vadovai sako jų ieškosiantys vėliau. Dabar svarbiausia sutvarkyti infrastruktūrą, nes galimiems investuotojams kol kas parodyti nėra ko.
„Turime savo matymą, į kurią pusę norėtume kreipti savo vystymą, atitinkamai einant logistikos kryptimi, apdirbamosios ir lengvosios kryptimi, ne paslaptis ir chemija bei maistas“, – Marijampolės meras Vidmantas Brazys.
Bendrovė valdysianti laisvąją ekonominę zoną tikisi Suvalkijoje sumažinti jaunimo nedarbą ir pritraukti investuotojų iš Tolimųjų Rytų ir Skandinavijos.
Kiek pasirengę investuoti patys?
„Pakankamai nemažai. Svarstysime, gal kelių milijonų litų per kelių ateinančių metų sumą, kuri galėtų būti naudinga padedant tam smulkiam ir vidutiniam verslui ateiti“, – sakė „Marijampolės LEZ valdymo bendrovės“ direktorius Simonas Petrulis.
Kad laisvosios ekonominės zonos vizija dar gali keistis, pripažįsta visi pašnekovai. Tačiau jau dabar žinoma, kad investuotojams bus sukurtos patrauklios sąlygos – taikomos nekilnojamojo turto ir pajamų mokesčių lengvatos, bus siūloma kvalifikuota darbo jėga.
