Europos Komisijos atstovybės diskusijoje „Marijampolė: užimtumo ir verslo perspektyvos“ iš Vilniaus atvykę Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas ir kiti su Marijampolės savivaldybės tarybos nariais aptarė stipriąsias ir silpnąsias Marijampolės regiono puses. Tačiau dalis suvalkiečių iš Vilniaus atvykusių ekspertų pasiūlymus ir rekomendacijas priėmė kaip priekaištus.
Užsieniečiams vergauti nenori
LLRI, pristatęs „Lietuvos savivaldybių indeksą 2013“, jame nurodė, kad, užėmusi 11 vietą iš 53 Lietuvos savivaldybių, Marijampolė per dešimtmetį labai pasikeitė. 2000 m. tai buvo vienas didžiausią nedarbą Lietuvoje turinčių regionų, o dabar čia nedarbas mažesnis nei Lietuvos vidurkis – mažiau nei 10 procentų.
„Mes nenorime, kad mus valdytų užsieniečiai. Patys norime valdyti savo pramonę“, – kalbėjo A.Žvaliauskas.
Vienas pagrindinių veiksnių, nulėmusių aukštesnę poziciją šių metų indekse, yra investicinės aplinkos gerėjimas. Daug investuoja didžiausios Marijampolės įmonės – „Arvi“, „Mantinga“, „Marijampolės pieno konservai“.
Tačiau specialistai atkreipė dėmesį, kad miestas neišnaudoja potencialo pritraukti užsienio kapitalą.
Marijampolės regiono plėtros komiteto pirmininkas Algis Žvaliauskas, R.Skyrienės paklaustas, ar Marijampolei reikia užsienio įmonių, kurios mokėtų didesnius atlyginimus, jų atžvilgiu buvo nusiteikęs skeptiškai.
„Mes esame suvalkiečiai, mes nenorime, kad mus valdytų užsieniečiai. Patys norime valdyti savo pramonę (...) Neturime nieko daryti dirbtinai, kodėl mes turime kažkam vergauti, kad ir už didesnį atlyginimą?“ – klausė A.Žvaliauskas. Pasak jo, sunkmečiu įmonės kituose miestuose bankrutavo, o Marijampolės bendrovės, kaip „Mantinga“, ne tik kad išsilaikė, bet ir sugebėjo investuoti. Esą tai rodo, kad Marijampolė pajėgi susitvarkyti ir be užsienio kapitalo.
Per orų prognozę Marijampolės nemini
Ekspertai iš sostinės taip pat kalbėjo, kad Marijampolėje, kaip ir daugelyje Lietuvos regionų, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos – įmonėms neretai specialistus tenka kviestis iš didžiųjų miestų. Marijampolės savivaldybės tarybos nariai į pastabas apie nekvalifikuotą darbo jėgą sureagavo jautriai.
„Mane labai žeidžia šitokios diskusijos, kai kalbama, kad Marijampolės darbo jėga nekvalifikuota, – mes turime tris gimnazijas, iš čia kilę Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka. Sakyti, kad čia yra nekvalifikuota jėga, negalima, – piktinosi tarybos narys Gediminas Akelaitis. – Apie kokį Marijampolės žinomumą Lietuvoje galime kalbėti, jei jau daug metų orų prognozės metu Marijampolė neminima? Norėčiau, kad bent valstybinis transliuotojas, kuriam mokame mokesčius, mus paminėtų per orų prognozę.“
G.Akelaitis taip pat aiškino, kad tokie visų giriami investiciniai projektai kaip „Via Baltica“ ar „Rail Baltica“ (abu projektai eina per Marijampolę, – red. past.) miestui turi neigiamų pasekmių, į kurias Vyriausybė numoja ranka.
Norėčiau, kad bent valstybinis transliuotojas, kuriam mokame mokesčius, mus paminėtų per orų prognozę, – siūlė G.Akelaitis.
Kaip pavyzdį jis pateikė „Rail Baltica“ geležinkelį, kuris eina per Marijampolę: esą geležinkelis padalins miestą, o naudos miestiečiai nepajus. „Jeigu jaunimui reikės valandos laiko papulti į bažnyčią, ligoninę ar mokyklą, abejoju, ar tie jauni žmonės čia apsistos?“ – svarstė G.Akelaitis.
Trukdo biurokratiniai barjerai
LLRI prezidentas Ž.Šilėnas, paklaustas, ar dažnai tenka susidurti su neigiamu mažesnių miestų politikų ar gyventojų požiūriu į užsienio investicijas, kalbėjo, kad paprastai mažesniuose mietuose gyventojai palaiko užsienio kapitalo atėjimo idėją, o tam prieštaraujantys politikai – greičiau išimtys.
Žmonės supranta, kad niekas neatsiranda iš oro ir į užsienio investicijas žiūri teigiamai. Bet kai kur dar yra nepagrįstas skirstymas į „mes“ ir „jie“ – lietuviai ir užsieniečiai, – sakė Ž.Šilėnas.
„Tai nėra visos Lietuvos požiūris. Žmonės supranta, kad niekas neatsiranda iš oro ir į užsienio investicijas žiūri teigiamai. Bet kai kur dar yra nepagrįstas skirstymas į „mes“ ir „jie“ – lietuviai ir užsieniečiai“, – sakė Ž.Šilėnas.
Pasak jo, ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą spręsti galima kviečiant užsienio specialistus, tačiau neretai tam trukdo biurokratinės kliūtys.
„Galime prisivilioti žmonių iš užsienio kaimynių, kuriose žmonės uždirba šiek tiek mažiau. Jei kalbame apie aukštos kvalifikacijos specialistus, tada tikslinga būtų pas save vilioti specialistus iš tokių valstybių kaip Baltarusija, kur darbo užmokestis mažesnis nei Lietuvoje. Ir įmonės tai daro, bet susiduria su su sunkumais ir ribojimais“, – sakė jis.
Esą įmonei norint įdarbinti užsienietį iš ne Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, baltarusį, reikia skelbti konkursus ir įrodyti, kad tokių specialistų Lietuvoje nėra.
Vizija: Marijampolė – geriausias Europos miestas
Viena didžiausių Marijampolės miesto problemų – emigracija. Per dešimtmetį mieste gyventojų sumažėjo maždaug 15 proc. – iš 70 tūkst. liko 60 tūkstančių. Savivaldybės tarybos nariai sakė ateityje norintys susigrąžinti išvykusius gyventojus.
Esą tam pamatai jau padėti. Tiek savivaldybės tarybos nariai, tiek ekspertai iš Vilniaus sutarė, kad Marijampolės miestas per pastarąjį dešimtmetį padarė didelę pažangą. 15 min.lt jau rašė, apie atgijusį Marijampolės miesto gyvenimą.
Prie didėjančių investicijų prisidėjo ir Marijampolės laisvoji ekonominė zona (LEZ).
„Ilgą laiką buvome ignoruojami, o dabar pradedame atsigauti. LEZ pritraukė investicijų ir paruošė sąlygas verslui, – kalbėjo Marijampolės meras Vidmantas Brazys. – Niekaip neįsivaizduoju, kaip reikėtų pritraukti investicijų, jei nebūtume atnaujinę senamiesčio. Turime galvoti, kaip prisitraukti išvykusius iš Marijampolės.“
V.Brazys aiškino, kad kurti gerovę Marijampolėje trukdo ir mažėjantis finansavimas iš valstybės – vis mažiau gyventojų pajamų mokesčio tenka Marijampolės miestui.
Tiesa, meras nestokojo optimizmo ir juokais pažadėjo, kad per artimiausius penkerius metus Marijampolė taps geriausiu Europos miestu.
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje spalio–gruodžio mėn. Marijampolėje, Anykščiuose ir Telšiuose organizuoja diskusijas, kuriose vietos bendruomenes kviečia apie savo regiono perspektyvas diskutuoti su žinomais ekspertais. Lapkričio 20 d. planuojami debatai Anykščiuose, o gruodžio 4 d. – Telšiuose. Praėjusiais metais vykusio debatų ciklo metu buvo diskutuojama apie Tauragės, Šalčininkų ir Panevėžio regionų ekonomikos perspektyvas.
