Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Marijampolietis didžiausią pomėgį pavertė verslu: atgaivino merdėjusį vandenlenčių parką

Marijampolietis Arnoldas Gumauskas vandens sportu domisi nuo mažens. Anksčiau jis prioritetą teikdavo jėgos aitvarams, o maždaug prieš septynerius metus atrado ir vandenlentes. Nuo to laiko pomėgis vandenį skrosti su lenta visiškai užvaldė vyro laisvalaikį. Ne gana to, nuo šių metų tai tapo ir jo verslu.
Arnoldo Gumausko vandenlenčių parkas
Arnoldas Gumauskas / Valentino Daubaro nuotr.

Unikalus sportas

Vandens pramogas Arnoldas atrado būdamas dešimties metų. Iš pradžių jis su tėčiu čiuožinėdavo su prie katerio prikabintomis vandens slidėmis, o maždaug prieš 12-13 metų rimtai susidomėjo jėgos aitvarais, dar kitaip vadinamais kaitais. Galiausiai šį pomėgį pakeitė prieš 7 metus įvykusi pažintis su vandenlentėmis. Nuo to laiko iki pat dabar marijampolietis itin daug laiko praleidžia skrosdamas bangas su šiuo įrenginiu. Puikiai vandenlentę įvaldęs Arnoldas moka ir daugybę triukių, ore atlieka pačias sudėtingiausias figūras, kurios neretai priverčia aikčioti aplinkinius. Vyras gana dažnai dalyvauja įvairiose šalyje vykstančiose varžybose, ne kartą yra tapęs jų nugalėtoju bei prizininku. Bene didžiausias marijampoliečio pasiekimas – čempionų titulas Lietuvos vandenlenčių čempionate, mėgėjų klasėje.

„Pastaruoju metu varžybose dalyvauju rečiau nei seniau. Visgi man jau 36-eri, tad konkuruoti su jaunimu tampa vis sunkiau. Kuo esi vyresnis, tuo ilgiau reikia ruoštis. Bėgant metams atsiranda ir tam tikros baimės. Jaunimas nebijo atlikti jokių triukų, jiems dėl to lengviau. O varžybose būtent ir vertinami triukų sudėtingumai, tikslumai, jų kiekis per tam tikrą laiką“, – pasakojo A.Gumauskas.

Jis teigė, jog labiausiai vandenlentės jį sužavėjo dėl to, kad tai – unikalus sportas. Skrodžiant vandenį dirba visas žmogaus kūnas, visi raumenys – nuo galvos iki kojų. Be to, ir traumų tikimybė čia – itin maža. Pats Arnoldas rimtesnių sužeidimų nėra turėjęs.

Valentino Daubaro nuotr./Arnoldo Gumausko vandenlenčių parkas
Valentino Daubaro nuotr./Arnoldo Gumausko vandenlenčių parkas

Pasiūlė nupirkti

Anksčiau A.Gumauskas dažniausiai treniruodavosi kie daugiau nei prieš ketverius metus Marijampolėje įkurtame vandenlenčių parke „Splash Miami“. Visgi pastaraisiais metais ši vieta buvo vis mažiau prižiūrima bei tvarkoma, tad pamažu prarado turėtą populiarumą. Arnoldas su bendraminčiais treniruotėms taip pat mieliau ėmė rinktis kitus šalies vandenlenčių parkus.

„Norint, jog parkas sėkmingai gyvuotų, reikia jį nuolat prižiūrėti, kasdien nuvalyti vandenyje esančias figūras, patikrinti visus įrenginius. Per ketverius metus buvusios figūros visiškai susidėvėjo, susibraižė, ant jų čiuožinėti tapo beveik nebeįmanoma. Iš tikrųjų buvo šiek tiek gaila, kad mano ir kelių bičiulių pamėgtas parkas ėmė taip merdėti“, – prisiminė pašnekovas.

Apie merdinčio Marijampolės parko atgaivinimą A.Gumauskas ėmė galvoti tik tada, kai buvęs jo savininkas pasiūlė jį perpirkti. Tiesa, šio pasiūlymo Arnoldas greičiausiai nebūtų sulaukęs, jei ne noras pradėti kitą verslą. Draugų paragintas jaunas vyras įsigijo Lietuvoje sparčiai populiarėjantį vandens batutų kompleksą. Ieškodamas vietos, kurioje galėtų jį pastatyti, marijampolietis ir sulaukė vandenlenčių parko savininko pasiūlymo perpirkti šią jo nuosavybę ir kartu šalia pastatyti vandens batutus. Gerai viską apsvarstęs, A.Gumauskas nusprendė taip ir padaryti.

Tapo traukos centru

Įsigijęs vandenlenčių parką Arnoldas jame atnaujino visą infrastruktūrą, sutvarkė šalimais esantį paplūdimį, įrengė tinklinio bei futbolo aikštes, pastatė daugybę suoliukų bei staliukų. Šiame parke taip pat pradėjo veikti nedidelė kavinė, o dar šiais metais turėtų būti pastatyta ir pirtis. Visa tai – tik pradžia. Per artimiausius kelis metus parkas turėtų dar labiau prasiplėsti, o pramogų jame galės surasti įvairaus amžiaus ir poreikių marijampoliečiai bei miesto svečiai.

Apie merdinčio Marijampolės parko atgaivinimą A.Gumauskas ėmė galvoti tik tada, kai buvęs jo savininkas pasiūlė jį perpirkti.

„Teko įdėti nemažai darbo, kol viską sutvarkėme. Pavyzdžiui, anksčiau čia nebuvo galima maudytis, nes pakrantėje augo švendrai, o vandenyje telkšojo dumblas. Įrengėme ne tik pliažą, bet ir sutvarkėme vandens dugną, dabar jis nė kiek nenusileidžia jūros dugnui, lipti į vandenį tapo smagu ir saugu. Žmonės čia vėl pradėjo mielai lankytis. Greičiausiai jų būtų dar daugiau, bet kai ką atbaido klaidingas įsivaizdavimas, kad čia – viskas mokama. Ne, įėjimas į parką yra visiškai nemokamas, lankytojai gali laisvai čia maudytis, naudotis beveik visa pakrantėje esančia infrastruktūra. Kainuoja tik galimybė naudotis vandenlentėmis bei batutais“, – pasakojo A.Gumauskas.

Jis teigė, jog sutvarkius visą pakrantę vienu šūviu nušovė kelis zuikius. Padidėjęs parko lankytojų skaičius paskatino juos išbandyti ir mokamas vandens pramogas. Pavyzdžiui, vien birželio mėnesį vandens batutais pasinaudojo per tūkstantį žmonių, o iki šiol tai padarė maždaug 2 tūkst. asmenų. Aišku, jų galėjo būti ir dar daugiau, bet ne itin palankūs orai atbaidė nemažai lankytojų.

Jei batutų parke lankytojų skaičius daug priklauso nuo oro sąlygų, tai naudotis vandenlentėmis gero oro visai nereikia. A.Gumauskas pasakojo, kad norinčių stoti ant vandens lentų nuolat daugėja. Jei ankstesniais metais šis parkas galėjo pasigirti užpildomas per sezoną vos penktadaliu, tai šiemet jis išnaudojamas jau maždaug 70 proc. Pats Arnoldas teigė, seniau su draugais čia vykdavęs be jokių išankstinių rezervacijų, nes žinodavęs, kad greičiausiai vis tiek ras laisvų vietų, tuo tarpu dabar visiems patariama iš anksto užsirezervuoti datą, kada norima atvykti, nes dėl didelio parko užimtumo savo eilės sportuoti galima ir nesulaukti.

„Turime 30-40 nuolat čia besilankančių vandens mėgėjų ir didžiulį būrį žmonių tai darančių nereguliariai. Aišku, dauguma sportininkų – vyrai, bet turime ir moterų bei vaikų. Merginos sudaro maždaug trečdalį visų besilankančiųjų. Visus norinčius išbandyti vandenlentes raginu to neatidėti rytojui, o tai padaryti šiandien. Čia nereikia jokio specialaus pasiruošimo, tik noro. Teoriškai net plaukti galima nemokėti, nes duodame gelbėjimosi liemenes bei hidro kostiumus. Be to, krante visada budi operatorius, kuris prižiūri, kad viskas vyktų taip, kaip ir turi vykti“, – pasakojo pašnekovas.

Viršijo lūkesčius

Marijampolės pakraštyje esančioje nuostabia gamtos oaze apdovanotoje saloje, Marių parke, įsikūręs „Splash Miami“ šiemet dar tik žengia pirmuosius naujo etapo žingsnius. Pats A.Gumauskas prisipažino, kad nors pradėti šį verslą Suvalkijos sostinėje ir nebuvo lengva, tačiau bent jau pirmieji metai viršijo visus lūkesčius. Padidėję parko lankytojų srautai signalizuoja tik vieną faktą – tokių pramogų Marijampolei labai trūko.

Verslininkas viliasi, kad ateitis bus dar šviesesnė. O pagrindo to tikėtis tikrai yra. Čia per artimiausius kelis metus ketinama sukurti dar daugiau pramogų, dar daugiau laisvalaikiui skirtų erdvių.

Asmeninio archyvo nuotr./Arnoldo Gumausko vandenlenčių parkas
Asmeninio archyvo nuotr./Arnoldo Gumausko vandenlenčių parkas

„Dar šiemet ketiname pastatyti pirtį, kurioje sušilti galės vandenyje sušalę žmonės. Šią idėją parsivežėme iš Latvijos. Pasirodo, tai padeda prailginti sezoną. Jau kitais metais ketiname atidaryti didesnę kavinę, įrengti erdvesnę terasą, pakrantėje pastatyti keletą pavėsinių. Taip pat aukščio mėgėjams žadame atidaryti virvių parką, kurio dabar Marijampolėje dar nėra. Norime, kad čia žmonės rinktųsi švęsti savo šventes, įvairius vakarėlius. Jau dabar turime keletą užsakymų“, – vardijo A.Gumauskas.

Jis neatmetė idėjos ateityje įrengti dar didesnį vandens batutų parką. Tiesa, jei taip ir padarys, tai batutus statys tik aukščiausios kokybės – tokius, kokie yra ir dabartiniai. Pats įvairios komplektacijos ir kokybės batutus išbandęs marijampolietis visada žinojo, kad jis statys tik aukščiausios klasės įrenginius. A.Gumausko teigimu, daugelyje Lietuvos parkų paplitę bent keturis kartus pigesni, Kinijoje gaminti batutai, kurie nėra tokie saugūs ir patikimi, kaip amerikietiški, stovintys Marijampolėje.

„Man norėjosi, kad žmonės čia sugrįžtų, todėl iš pradžių rinkausi gal ir mažesnį batutų kompleksą, tačiau daug patikimesnį. Šokinėjant ant jų nesusižeisi, nenusibrozdinsi, pirštų oda tikrai nenusiners, kaip kartais būna ant kiniškų. Aišku, nesilaikant saugumo reikalavimų visko gali nutikti, bet prieš lipant ant batutų visus lankytojus instruktuojame, kaip reikia teisingai elgtis“, – kalbėjo verslininkas.

Sūnus ant vandenlentės – nuo trejų

A.Gumauskas ne tik pats yra didelis vandens sporto mėgėjas. Tą jis daryti skatina ir kitus. Visai neseniai jis sau priklausančiame vandens parke ėmė vesti pamokas būsimiems vandenlentininkams. Jie ne tik supažindinami su pačiais pagrindais, bet ir vėliau mokomi įvairių triukų, tam tikrų šio sporto subtilybių. Vyro teigimu, norintiems išmokti čiuožti vandenlentėmis įprastai daug laiko neprireikia. Tinkamai stovėti ant lentos dauguma išmoksta jau per pirmąjį kartą, o apsisukti sugeba jau po 2-3 kartų vandenyje. Vėliau jau mokomasi sudėtingesnių elementų.

Dar prieš tai, kai savo sukauptas žinias ėmė perdavinėti kitiems vandens sporto mėgėjams, Arnoldas čiuožti vandenlentėmis išmokė ir savo vaikus. Jei vyresniojo sūnaus ši veikla kol kas dar ne itin sudomino, tai jaunėlis, aštuonerių metų Ainis, su tėčiu ant vandens čiuožia kiekvieną dieną. Įdomu tai, kad pirmą kartą ant vandenlentės jis atsistojo būdamas vos trejų metukų.

Valentino Daubaro nuotr./Arnoldas Gumauskas su sūnumi Ainiu
Valentino Daubaro nuotr./Arnoldas Gumauskas su sūnumi Ainiu

„Kai sūnų su savimi nusiveždavau kur nors kitur, niekas negalėjo patikėti, kad jam dar tik treji. Nors stovint ant vandenlentės jokio amžiaus cenzo nėra, tačiau sportuojantys tokie maži vaikai – tikra retenybė“, – šypsojosi marijampolietis.

Anot jo, pastaruosius 2-3 metus Lietuvoje vandenlenčių sportas išgyvena tikrą pakilimą. Per labai trumpą laiką tautiečiai jį taip pamėgo, kad norintiems sportuoti šalyje šiandien jau beveik nėra jokių kliūčių. Pavyzdžiui, dabar Lietuvoje veikia daugiau nei 30 vien vandenlentininkams skirtų parkų. O ir mūsų šalies sportininkai tarptautinėse varžybose kasmet siekia vis aukštesnių rezultatų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvos vandenlentininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio čempionate.

„Neabejoju, kad vandenlenčių sporto populiarumas ateityje tik dar labiau didės. Raginu visus jį išbandyti“, – šypsojosi pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?