Kiekvienas klausimą suprato savaip. Dalis tautos griebėsi organizuoti revoliucijas – iš pradžių neiti į prekybos centrus tris paras, vėliau radosi radikalesnių siūlymų – daužyti jų langus. Susirūpino ir valdantieji, premjeras sušaukė pasitarimą, Darbo partija – pareikalavo klausimą svarstyti politinėje taryboje, o „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime vadovas pažengė dar toliau – pranešė rinksiąs parašus referendumui surengti, kad būtų sugrąžintas litas. Visa tai, nieko kito ir negalima buvo tikėtis, baigėsi niekuo.
Bet savaitei baigiantis, premjeras, jo socdemai ir finansų ministras pareiškė siūlysią vyriausybei ir Seimui svarstyti lengvatinį 5 arba 9 procentų PVM tarifą atšaldytai ir šviežiai mėsai. Beje, irgi nieko naujo, per šios vyriausybės kadenciją šitas siūlymas jau skambėjo, bet tuomet nei premjeras, nei finansų ministras į kalbas nesileido. Taigi, kaip valdančiųjų rūpestį kalafiorų ir kitų produktų kainomis įvertino ekonomistas, viešųjų ryšių specialistas ir M.Mikutavičius?
Dainininkas, žurnalistas, laidų vedėjas M.Mikutavičius sako, kad prieš parašydamas savo nuomonę feisbuke apie augančias kainas, savaitę jame stebėjęs žmonių skundus. Buvo nuolat kartojama, kad kainos tokios pat „kaip litais, taip ir eurais“. Po to žmonės ėmė lyginti kalafiorų, kitų daržovių kainas Lietuvoje ir užsienyje.
„Ir tiesą sakant pradėjau ieškoti, kokia yra Lietuvos politikų reakcija į tą dalyką, dėl kurio iš esmės visi inkščia. Neradau praktiškai jokios reakcijos. Kai daužo langus prie Seimo ir staiga mes susiimam už galvos, bet kol to nevyksta, mes praktiškai nedarom jokio judesio diskutuodami ar bandydami analizuoti tam tikras situacijas, kurios mums nepatinka“, – kalbėjo dainininkas.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad džinas iš butelio buvo išleistas, kai didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėms buvo leista kurtis miestų ir miestelių centruose, ko nerastume Vakarų Europos šalyse. Išstūmus ir sunaikinus mažas parduotuves, neliko konkurencijos tarp stambiojo ir smulkiojo verslo. O pirkėjui neturint iš ko rinktis, prekybininkai nustato kainas kokias nori. Laisvosios rinkos sąlygomis valdžia kainų reguliuoti negali, todėl, pasak G.Nausėdos, ji turi galvoti apie pajamų didinimą mažiausiai uždirbantiems.
„Dalis ir ažiotažo, ir neigiamų nuotaikų būtų nuslopinta, jeigu, sakykime, būtų pasirūpinta mažas pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimu ir kitų pajamų didėjimu. Pritaikius indeksavimo schemą pensininkams būtų šiek tiek lengviau gyventi, nes pagal dabartinę situaciją pensijos didėtų sparčiau negu kad vidutiniškai auga kainos Lietuvoje“, – sakė ekonomistas G.Nausėda.
G.Nausėda teigia, kad džinas iš butelio buvo išleistas, kai didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėms buvo leista kurtis miestų ir miestelių centruose, ko nerastume Vakarų Europos šalyse.
Dėl kainų ažiotažui kilus žiniasklaidoje, premjeras nusprendė veikti. Buvo sukviesti: Ūkio ministerijos, Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, Mokesčių inspekcijos, Statistikos departamento, prekybininkų asociacijos vadovai. Premjeras pasidalijo, ką šiame susitikime jis supratęs.
„Jeigu mes palyginsim, kaip kaina keitėsi vieno euro apyvartos arba gaunamo vieno euro, tai pirmajame ketvirtyje palyginsim su penkioliktų metų su pirmuoju ketvirčiu, aš, galimai, darau išvadą, kad antkainis šešioliktų metų pirmajame ketvirtyje, bet čia negaliu pasakyti ar maisto produktų, ar daržovių ir vaisių, čia mes kalbam apie visą mažmeninę apyvartą, antkainis yra didesnis lyginant šešioliktų metų pirmajame ketvirtyje lyginant su penkioliktų metų pirmuoju ketvirčiu“, – kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.
Po tokio paaiškinimo pirmadienį premjeras išvyko į Norvegiją, kur susitikime su lietuvių bendruomenių vadovais maisto kainų Lietuvoje tema taip pat buvo aktuali.
„Sakau, – kaip čia atsitiko su tais kalafiorais. Paprastą aš jums pavyzdį pasakysiu. Sako, atsiminkit tokį dalyką – yra sezoniškumas, vienas dalykas. Filmuoja. Aš jau turėsiu, kad... Kalafioras lietuviškai yra žiedinis kopūstas“, – vėl mintis bandė dėlioti premjeras.
Ne vien premjeras, koalicijos partneriai taip pat turi siūlymų. Darbo partija reikalauja skubiai sukviesti politinę tarybą ir svarstyti jų siūlymus. Kęstutis Daukšys žurnalistus tikino, kad frakcija pateikė pasiūlymą dėl dvylikos pagrindinių maisto produktų PVM sumažinimo.
Kitos valdančiųjų „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos seniūnas turi savo siūlymą. Jis kritikuoja ir Darbo partijos, ir premjero veiksmus.
„Jeigu jis nežino ką padaryti ir ką pasiūlyti, tai kam kviestis tas tarnybas, jūs man pasakykit? Nemanau, kad mažesnis PVM išspręs esamas problemas. Mano pasiūlymas – tauta turi spręsti, gal grįžti prie lito?“ – klausė parlamentaras Petras Gražulis.
Bėda, kad norint tokį siūlymą pateikti Seime reikia surinkti parlamentarų parašus. O jie, pasak P.Gražulio, rašosi nenoriai.
M.Mikutavičius sako, po savo rašinio feisbuke nesitikėjęs tokios diskusijos žiniasklaidoje. Tačiau dar labiau nesitikėjęs tokios valdžios reakcijos.
„Rodos, kad valdžios žmonės visiškai pasimetė ir man labai keista... Kai prasideda kalbos apie valstybės valdymo problemas, nematyti, kad kas nors bandytų jas spręsti. Tu girdi visą laiką tuos šūkius – bandysim, stengsimės, kelsim, gerinsim. Tai čia yra tas pats, kaip aš kviesčiau į koncertą ir sakyčiau, paleisiu porą balionų ir bus linksma. Taip nesidaro reikalai“, – nusivylimo neslėpė žinomas dainininkas.
Komunikacijos specialistas Artūras Jonkus teigia, akivaizdu, kad P.Gražulio siūlymas orientuotas į artėjančius rinkimus, o ne problemos sprendimą. Tačiau jį taip pat stebina ir premjero veiksmai.
„Gražulio iniciatyva yra absoliutus populizmas ir noras, sakykim, save parodyti prieš rinkimus. Premjero išėjimas ir pašnekėjimas po pasitarimo iš tikrųjų buvo, švelniai tariant, komunikacijos požiūriu – tragiškas. Paprasčiausiai strategiškai net netikslinga rengti tokį pasitarimą, imituojant veiksmą“, – sakė komunikacijos specialistas A.Jonkus.
Taigi, valdžios reakcija buvo, bet, regis, mažai ko verta. Žmonės sureagavo, tiesa, tik nedidelė dalis – pasigirdo siūlymų rengti revoliuciją. Tai išprovokavo antrą M.Mikutavičiaus laišką. Šis patikino, kad yra didelis narystės bendrijoje ir euro šalininkas, o jo traktatų apie kainas tikslas buvęs visai kitas: „Atsirado kažkokių komunistų, kurie vėl staiga pradėjo mojuoti raudonomis vėliavomis, kviesti į kažkokias revoliucijas ir t.t., kas mano galva visiškai nesveikintina. Diskusija – taip, reikalavimai – taip, klausimų kėlimas valdžiai – taip. Žygiai ir marširavimai – čia ne mano gyvenimas.“
